Politologas: tiesos apie CŽV kalėjimus Lietuvoje reikia ieškoti informacinėmis priemonėmis (3)

Lietuvos pareigūnai ir diplomatai turi siekti, kad įtarimus šalyje buvus slaptus CŽV kalėjimus pasėjusi JAV televizija „ABC“ pateiktų daugiau įrodymų arba paneigtų savo pranešimus ir atsiprašytų.

Tokios nuostato laikosi Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius.

„Jeigu, kaip skelbiama, įvyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas ir rezultatai patvirtina, kad to kalėjimo nebuvo, aš manau, kad diplomatiniais kanalais verta kreiptis į televizijos ABC kanalą prašant paneigti tą informaciją. Ir šiuo atveju mes išgirsime, ko verti yra tie vadinami ABC šaltiniai. Arba jie suklaidino, arba kanalas pasakęs A, turės pasakyti ir B, t.y. pateikti daugiau faktų, pagrindžiančių tuos teiginius. Arba atsiprašyti už visuomenės klaidinimą“, - BNS sakė N.Maliukevičius.

Pasak jo, būtent tokiu keliu labiausiai būtų artėjama prie tiesos ir tarptautinio Lietuvos įvaizdžio pagerinimo.

Politologo teigimu, Lietuva visais įmanomais informaciniais kanalais turi transliuoti informaciją, kurią „turime mes“ - kad visi šalies vadovai ir atliktas parlamentinis tyrimas neigia Lietuvoje buvus Jungtinių valstijų Centrinės žvalgybos valdybos kalėjimus. Taip, jo nuomone, ABC „kaip profesionalią žiniasklaidos priemonę būtų galima paraginti atskleisti daugiau ir paaiškinti, kuo remiantis tokį neigiamą krūvį turintys kaltinimai yra metami“.

„Aš manau, kad tai yra labai civilizuotas bendravimo su žiniasklaida kelias. Aš matau didelę problemą, todėl ir sakau, kad reikia itin aktyvių priemonių, tiek diplomatinių, tiek valdžios, nukreiptų per žiniasklaidą siekiant įrodyti savo tiesą. Kuo ilgesnis delsimas, tuo ABC transliuota informacija geriau užsifiksuoja ir vėliau jokie paneigimai nieko nebedomins“, - tvirtino N.Maliukevičius.

Jis teigė manantis, kad net ir pasikeitus aukščiausios Lietuvos valdžios atstovams, informacija apie tokių kalėjimų buvimą dabartiniams šalies vadovams yra prieinama. Tokia veikla, jei ji būtų, politologo teigimu, negalėtų būti vykdoma bei aukščiausios šalies vadovybės nurodymo.

„Aš manau, kad (atrasti galus - BNS) yra tikrai įmanoma, nes valstybės vadovui, esant poreikiui, momentaliai informacija yra pristatoma. Be to jos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius yra buvęs specialiosios tarnybos (KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento - BNS) direktoriaus pavaduotojas. Jeigu duomenys pasikeistų tai jau būtų problema“, - sakė N.Maliukevičius.

Kol įtarimai nėra nei paneigti, nei įrodyti, politikos eksperto nuomone, jais spekuliuojant yra daroma didelė žala šalies reputacijai.

„Dabar yra pagadinta Lietuvos reputacija tarptautiniu mastu ir prieš mūsų pačių visuomenę. Geriausias pavyzdys, kad reputacija pagadinta - galime matyti, kaip šią galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje temą pasigavo Rusijos žiniasklaida. Šiuo atveju nieko nedaryti būtų tiesiog kvaila, nes akivaizdu, kad ši tema yra išnaudojama Rusijos žiniasklaidos manipuliacijoms“, - sakė N.Maliukevičius.

Seimo Užsienio reikalų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai Užsienio reikalų ministerijai (URM) trečiadienį pasiūlė kreiptis į JAV prašant pateikti informaciją dėl tariamo slapto CŽV kalėjimo Lietuvoje, esą čia veikusio 2004 - 2005 metais.

BNS Valstybės saugumo departamento (VSD) pasiteiravus, ar VSD turi kokius nors susitarimus su CŽV dėl galimo bendradarbiavimo, departamentas atsakė, jog ryšiai su tarptautiniais partneriais yra nekomentuojami.

Kaip BNS sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas toks pat klausimas VSD buvo užduotas ir trečiadienį vykusiame NSGK posėdyje. Pasak A.Anušausko, VSD „nepatvirtino, kad tokie susitarimai yra“.

Teisės ekspertas Dainius Žalimas BNS yra teigęs, jog pasitvirtinus informacijai, kad netoli Vilniaus iš tiesų veikė slaptas CŽV kalėjimas, tai reikštų, kad Lietuvoje buvo pažeidžiama Konstitucija, žmogaus teisės ir nepaisoma tarptautinių susitarimų.

„Teisės požiūriu tai būtų Lietuvos Konstitucijos ir jos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimas. Kadangi ir Konstitucija, ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai žmogaus teisių srityje garantuoja asmens teisę į laisvę, kuri suponuoja, kad asmuo gali būti sulaikytas tik esant teisminių institucijų sprendimui ir pakankamam pagrindui“, - sakė krašto apsaugos ministrės patarėju teisės klausimais dirbantis D.Žalimas.

Tarptautinėje spaudoje slapta CŽV veikla gabenant ir tardant sulaikytuosius, dažniausiai įtariamus terorizmu ar sąsajomis su teroristais yra vadinama „juodosiomis operacijomis“, kurioms net ir išaiškėjus turi būti negalima atsekti ar įrodyti, kas jas vykdo.