Europos Komisija (EK) svarsto, ar ir toliau leisti bankams dalyti būsto paskolas užsienio valiuta, pavyzdžiui, eurais Lietuvoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Už vidaus rinką atsakingas EK narys Charlie McCreevy susirūpino ES gyventojais, kurie skolinosi būstui užsienio šalių valiuta.
Rytų europiečiai itin aktyviai skolinosi Šveicarijos frankais ir eurais, nes šiomis valiutomis palūkanos buvo mažesnės. Bet kai frankai ir eurai pabrango zlotų, forintų ir kitų vietos valiutų atžvilgiu, įsipareigojimai bankams taip pat padidėjo.
C. McCreevy įsitikinęs, kad norėdami išvengti tokios rizikos gyventojai būstui turi skolintis tik ta valiuta, kuria gauna atlyginimą.
EK siūlymuose numatytos poveikio priemonės, dėl kurių bankams skolinti užsienio valiuta nebeapsimokėtų. Paskolinę užsienio valiutą bankai turėtų atidėti beveik tokią pat sumą savo rezervuose.
Dėl to paskolos kaina išaugtų beveik dvigubai.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas mano, kad tokie apribojimai būtų efektyvūs tik tose valstybėse, kuriose valiutos kursas yra kintantis.
„Baltijos šalių valiutos griežtai susietos su euru. Valstybės įsipareigojo nekeisti kurso iki euro įvedimo, todėl bet toks apribojimas skolinant eurais Lietuvai yra nereikalingas ir žalingas. Tikiuosi, mūsų Vyriausybė tam nepritars“, – teigė S. Kropas.
Nekilnojamojo turto kompanijos „Veikmė“ vadovas Eugenijus Zaremba sakė, kad toks Briuselio sprendimas visiškai paralyžiuotų prekybą butais, mat dabar absoliuti dauguma žmonių skolinasi eurais.
„Kreditavimas gali visiškai sustoti. Litais dabar faktiškai niekas nesiskolina, nes jų kaina kur kas didesnė nei eurų“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino ir „Swedbank“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Andrejauskas.
Jis baiminasi, jog išaugus litų paklausai tarpbankinės palūkanos dar labiau padidėtų.
Dabar šešių mėnesių trukmės tarpbankinės palūkanos litais siekia apie 8,4 proc., o eurais – vos 1 proc.
Rašyti komentarą