Paieška
Orai ºC
Horoskopai
Astromanija

Senųjų amatų meistrai demonstruos išmonę Trakų salos pilyje

Senieji amataiŽiūrėti nuotraukų galeriją
Keisti teksto dydįAa+Aa-

Rugpjūčio 15–16 dienomis Trakų salos pilyje vėl klegės senųjų amatų šventė: bus galima ne tik pasimokyti muilo išsivirti, puodynę nužiesti ar kokį rakandą pasidirbdinti, bet ir pagal senuosius receptus pagamintų pilėnų valgių bei gėrimų paskanauti, viduramžių pramogas išbandyti.

Suaugusiųjų ir mažųjų lankytojų pamėgtą šventę Trakų istorijos muziejus rugpjūčio viduryje organizuoja jau penktus metus.

„Šiais metais itin turtingą programą parengė nuolatinis mūsų švenčių dalyvis – Vilniaus puodžių cechas, – sako Brigita Balčytienė, Ryšių su visuomene ir edukacijos skyriaus vedėja. – Sulauksime ir naujų, dar mūsų šventėse nematytų dalyvių.“

Vilniaus puodžių cechas ne tik supažindins svečius su senosios puodininkystės technologijomis, bet ir atveš jo rekonstruotų Vilniaus Žemutinės pilies krosnių koklių ekspoziciją.

„Šventės svečiams ne tik parodysime rekonstruotus koklius, bet demonstruosime ir jų gamybos technologiją, – sako Dainius Strazdas, Vilniaus puodžių cecho direktorius. – Taip pat rodysime kaip buvo gaminama gotikinė raugo keramika, žiesime renesanso epochos taupykles. Ne viena tokia taupyklė su pinigais buvo rasta archeologinių kasinėjimų metu Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose.“

Anot cecho vadovo, gotikinė raugo keramika buvo itin populiari Lietuvoje XIV–XV a. Šia technologija gaminami virtuvės indai buvo lipdomi ant stovo ir apžiedžiami rankiniu žiedimo ratu. Krosnyje išdegti indai merkiami į kviečių, rugių, burokėlių ar kopūstų raugą. XVI amžiuje raugo keramiką išstūmė renesansinė žiestinė keramika.

Pirmą kartą senųjų amatų šventėje Trakų pilyje dalyvaus senųjų muzikos instrumentų meistrai. Lietuvos muzikos akademijos Liaudies instrumentų eksperimentinės laboratorijos vedėjas Egidijus Virbašius demonstruos, kaip buvo dirbdinami ragai, birbynės, lumzdeliai ir kanklės.

„Nors kanklės istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minimos tik XVI amžiuje, tačiau jų istorija siekia priešistorės laikus, – sako E. Virbašius. – Seniausios kanklės būdavo skaptuojamos iš vieno medžio gabalo, vėliau atsirado sudėtingesnės, suklijuotos iš kelių dalių.“

Šventės svečiai taip pat galės susipažinti su senąja knygrišyste, žvejybos įrankių gamyba, kaulo apdirbimu, kalvyste, stebėti kaip buvo siuvami drabužiai, kaldinamos monetos, gaminami papuošalai.

Mažiesiems šventės dalyviams bus surengti net du konkursai – „Lipdau kunigaikštį Vytautą“ ir „Nuspalvink riterį“, organizuojami žaidimai. Suaugusieji irgi turės galimybę ne tik vieno ar kito amato pramokti, bet ir papramogauti – išbandyti jėgas viduramžiškose rungtyse, pamiklinti ranką šaudydami iš lankų ir arbaletų, pramokti senovinių šokių žingsnelių.

Svečius linksmins bei šokdins senosios muzikos ir šokio ansamblis „Alta danza“, įspūdingus šokio ir ugnies pasirodymus surengs studija „Čiutyta“, šurmulį kels dėl širdies damų palankumo kovojantys viduramžių riteriai ir dvaro juokdarys, triukšmaus smuklininkai ir ubagai.

Alfa.lt
Komentarai

Taip pat skaitykite:

Modernaus meno centro Vilniuje likimas paaiškės liepą

Modernaus meno centro Vilniuje idėjos likimas turėtų paaiškėti šią vasarą. Liepos mėnesį planuojamos galutinės procedūros dėl architektūrinio projekto bei buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastato išpirkimo.
Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus vadovas Tadas Balčiūnas BNS sakė, kad konkurso komisija, įvertinusi 31 idėją, nusprendė neskirti pirmosios vietos, paskelbtos dvi antrosios vietos.

Landsbergis ėmėsi kurti filmą apie Vytautą Kernagį

Atviras V.V.Landsbergio laiškas
Mielieji,
kreipiuosi į visus, kam brangus Vytauto Kernagio prisiminimas. Esu sukūręs nemažai filmų apie svarbius ir Lietuvai nusipelniusius žmones – Stasį Lozoraitį, Arvydą Sabonį, Juozą Lukšą – Daumantą, Henriką Nagį, Vilių Orvydą... O dabar atėjo laikas filmui apie puikų dainių ir aktorių Vytautą Kernagį. Nors jo nebėra su mumis, tačiau galime pasistengti, kad mums ir mūsų vaikams liktų šviesus jo atminimas.
Lietuviai neturi epo, tačiau mūsų epas yra liaudies dainos.

Vilniuje pristatoma fotografijų paroda „Skausmas ir aš“

Balandžio 23 d. (trečiadienį), 18 val. Vilniuje, Dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2), atidaroma Islandijos / Danijos fotografės Guðrún Gísladóttir paroda „Skausmas ir aš“. Savamokslė menininkė intensyviai tyrinėja peizažo galimybes asmeninei patirčiai atskleisti. Fotografijoms artimas kompozicinis melodingumas, turtingas ir savitas tonų sąskambis, motyvų lietuviškumas.

Žilinsko dailės galerijoje – „Venecijos ritmai“

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Italijos ambasada Vilniuje pristato italų skulptoriaus Gianmaria Potenza (Džianmaria Potenca) parodą „Venecijos ritmai“. Atidaryme dalyvaus Italijos ambasadorius Stefano Taliani de Marchio, parodos autorius ir parodos kuratorius Enzo Fornaro.
Venecijos skulptorius specialiai parodai parengė plačią savo darbų panoramą: įvairaus laikotarpio darbai spinduliuoja jo gimtojo miesto dvasią ir nuotaiką.

Technologinis išradimas tapo naujo „Auros“ šokio spektaklio įkvėpimo šaltiniu

Balandžio 22 dieną festivalio „Jauna muzika“ atidarymo vakarą pradės kompozitoriaus Antano Jasenkos ir Kauno šokio teatro „Aura“ premjerinis spektaklis „Padaryk iš manęs jungiklį“. Publiką žadama sužavėti neįprasta technologijų, judesio ir muzikos sinteze.

Vilniuje pristatoma Donelaičio sukakčiai skirta paroda „E-Metai“

Vilniaus dailės akademijos Grafinio dizaino katedros studentai (vad. A. Lisauskienė) pristato tipografinių plakatų parodą „E-METAI“, skirtą Tarptautinei knygos ir autorių teisių dienai ir 2014 m. UNESCO minimai sukakčiai – K. Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms.
Raidės ir raštas vienas svarbiausių žmonijos komunikacijos būdų. Svarbi žinia, virtualiai paskleista internete, XXI amžiuje yra tokia pat vertinga, kaip ir viduramžių vienuolyno celėse ant pergamento rašytos tiesos.