Voveraitė – trečios kategorijos, bet Lietuvoje labai mėgstamas grybas. Ir ne tik Lietuvoje. Jų yra ir Europoje, ir Azijoje ir JAV. Tik amerikietiškos voveraitės užauga kur kas didesnės. Kai kurios net iki kilogramo ir daugiau užauga. Vilniaus rajone grybautojai tvirtina užtinkantys net baltų voveraičių.
Maistui
Voveraitės auga birželio – spalio mėnesį. Šiltesnį rudenį jų galima net lapkričio mėnesį aptikti. Vartojamos šviežios, džiovintos, sumaltos į miltus, šaldytos. Voveraites galima užšaldyti ir žalias, ir keptas (arba virtas). Tik reikia prisiminti, kad norint užšaldyti keptus grybus būtina juos kepti svieste – aliejus netinka. Voveraites galima sūdyti, marinuoti, rauginti. Konservuojant šiuos grybus naudojami įvairūs prieskoniai, tačiau prie voveraičių ypač dera kmynai.
Jauna voveraitė vitamino B turi daugiau nei baravykas, ūmėdė ar piengrybis. O vitamino B1 yra daugiau negu piene, varškėje, pomidoruose, slyvose. Vitamino D šie grybai turi tiek pat kiek aukščiausios rūšies sviestas. Be to, juose nemažai ir provitamino karoteno, žmogaus organizme virstančio vitaminu A.
Voveraitės sukaupia apie 3 proc. baltyminių medžiagų. Tuo jos labiau panašios į gyvulinės nei į augalinės kilmės maistą, nes augaliniai baltymai turi ne visų žmogui būtinų aminorūgščių. Voveraitėse yra nemažai cinko, vario, fosforo, kalio, natrio, šiek tiek kalcio ir geležies. Taigi jose randama visų mineralinių medžiagų, esančių ir dirvoje, kurioje auga grybai.
Ruošiant maistui specialistai pataria jas susmulkinti – taip palengvės virškinimas. Be to, šeimininkės turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šie grybai skanesni ne virti, o kepti. Be to, voveraites galima kepti neapvirtas. Jei įmanoma, kepimui skirtų voveraičių nereikėtų net plauti – užtenka jas kruopščiai šepetėliu nuvalyti. Tada šie grybai išsaugo daugiau vertingųjų medžiagų ir būna aromatingesni. Tačiau ne visada voveraites šepetėliu galime nuvalyti. Patyrusios šeimininkės pataria voveraites 4 -5 minutėms panardinti į pasūdytą vandenį. Maždaug 3 litrams vandens reikia 1 -1,5 kupimo šaukšto druskos. Smėlis labai greitai nusės ant indo dugno, o voveraites bereikės tik praskalauti švariu vandeniu.
Greita, paprasta, skanu
Pats paprasčiausias ir greičiausias voveraičių paruošimo būdas nuvalytus grybus trumpai apverdame ir apie 10 -15 minučių kepiname svieste su supjaustytais svogūnais. Pagal skonį pasūdome, įberiame susmulkintų krapų, baigdami kepti įdedame grietinės ir 3 -4 minutes pakaitiname. Patiekiame su virtomis, dar geriau šviežiomis, bulvėmis.
Ir vaistui
Voveraitės – puikus pagalbininkas atsikratant kiminų, jų lervų ir kiaušinėlių. Vidurių laisvinamasis šių grybų poveikis šį procesą dar paspartina. Tik nepamanykite, kad padės iškeptos ar išvirtos voveraitės. Verdant, kepant ar sūdant jų veikliosios medžiagos, kurių taip bijo parazitai. Todėl norėdami pasinaudoti voveraičių gydomosiomis savybėmis, vartokite jas žalias, sumaltas arba palaikytas užpiltas degtinėje. Tiesa, pirmosiomis gydymosi dienomis savijauta gali pablogėti, atsirasti skausmai, pavyzdžiui, kepenų srityje. Bet šie negalavimai greitai praeina.
Šie grybai, kai kurių žiniuonių manymu, gali išgydyti ir mažakraujystę.
Voveraičių antpilas
2 šaukštus šviežių arba 3 šaukštus džiovintų voveraičių užpilti 150 g degtinės ir 2 savaites laikyti šaldytuve. Prieš vartojimą indą su antpilu papurtyti ir gerti po arbatinį šaukštelį (su tirščiais) prieš miegą. Gydytis reikės mėnesį.
Toks pat antpilas padės sumažinti per didelį kraujospūdį. 1 šaukštelį per dieną išgerti per 2 kartus. Be to, voveraitės padės įveikti ir stafilokokų dauginimąsi.
Greita, paprasta, skanu
Pats paprasčiausias ir greičiausias voveraičių paruošimo būdas nuvalytus grybus trumpai apverdame ir apie 10 -15 minučių kepiname svieste su supjaustytais svogūnais. Pagal skonį pasūdome, įberiame susmulkintų krapų, baigdami kepti įdedame grietinės ir 3 -4 minutes pakaitiname. Patiekiame su virtomis, dar geriau šviežiomis, bulvėmis.
Rašyti komentarą