Vilniuje neseniai vyko Pasaulio lietuvių bendruomenės suvažiavimas, kuriame dominavo politikos klausimai. Kalbėtasi apie pilietybės problemas, aptarti kiti užsienyje gyvenantiems lietuviams aktualūs klausimai. Tačiau be visa to, Alfa.lt pasidomėjo, kaip gyvena lietuviai, pasirinkę gyvenimą užsienio valstybėje.
Rusijoje svarbiausia – leidimas gyventi
Krasnajarsko krašto bendruomenės (KKB) pirmininkas Antanas Rasiulis net perklausė, kas yra lietuvis Rusijoje.
„Rusija yra didelė šalis. Pirma, lietuvis šioje šalyje yra tremtinys arba jo palikuonis. Antra, yra daug taip vadinamų meilės tremtinių, kurie mokėsi Maskvos, Sankt Peterburgo universitetuose, šiuose miestuose sukūrė šeimas ir pasiliko gyventi. Šiais laikais atsiranda žmonių, kurie į Rusiją važiuoja dėl ekonominių priežasčių, turėdami verslo interesų, bet tokių lietuvių vis dar yra labai mažai. Nepamirškime lietuvių, susijusių su kriminalais, kurie Rusijoje randa ramų prieglobstį“, – pasakojo A. Rasiulis.
Pašnekovas išskyrė Karaliaučių dėl šio krašto ypatingumo: „Karaliaučiuje lietuvių daugumą sudaro tie, kurie po tremties negalėjo grįžti į Lietuvą, bet apsistojo arčiau gimtinės. Todėl jis yra ypatingas. Ar gausi lietuvių bendruomenė Rusijoje? Ši šalis – plati ir jos kraštuose yra atskirų bendruomenių. Apie 1992 m. lietuviai pradėjo burtis bendrai veiklai. Rusijoje lietuviai išvengia kalbos barjero, o kitų kliūčių integruojantis į svetimos šalies gyvenimą nematau. Tiesa, dabar yra reikalaujama, kad atvykėlis iš kitos šalies turėtų leidimą gyventi Rusijoje. Kitaip jis negalės įsidarbinti arba pradėti savo verslo. Iki krizės labai buvo vertinami statybininkai iš Lietuvos. Dabar Rusijoje taip pat krizė, statybos darbai sustoję. Stato tik iš Maskvos finansuojamos įmonės.“
A. Rasiulis pasakojo, kad į darbuotojus iš Lietuvos rusai žvelgia pozityviai. „Ją (teigiamą nuomonę – Alfa.lt) sukūrė mūsų tėvai, seneliai, kurie atsidūrė tremtyje. Jie buvo vertinami, nes gerai dirbo. Šiandien stengiamės išlaikyti gerą lietuvio vardą, stiprinti Lietuvos įvaizdį.“
Paklaustas, ar Lietuvos valdžios atstovų atvirai reiškiamas palaikymas Gruzijai nekenkia Rusijos ir mūsų šalies santykiams, KKB pirmininkas tikino, kad čia yra politika, kuri nesusijusi su verslu: „Lietuvos įvaizdžiui tas tikrai nepakenkė. Nėra tokio požiūrio, kad, jeigu jūs palaikote Gruziją, vadinasi, nepalaikote mūsų. Noriu pasisakyti dėl visai kito atvejo, man buvo keista, kai anksčiau Lietuva palaikė Čečėniją. Ši tauta visada yra nusiteikusi kariauti. Kur čečėnai, ten padaroma daug nusikaltimų. Net tremtyje, pamenu, su visais gerai sutardavome, išskyrus šios tautos atstovus.“
Švedams Lietuva – tik Rytų Europos dalis
Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė Edita Saaf Alfa.lt pasakojo, kad lietuvis Švedijoje yra laisvas žmogus: „Gyvename demokratiškoje šalyje, todėl norime turėti savo sprendimų laisvę, kas susiję su mūsų bendruomene. Turime apie du šimtus aktyvių bendruomenės narių, kurie dalyvauja veikloje. Švedijoje galima laisvai susikalbėti angliškai, bet norint visapusiškai integruotis, turi mokėti švediškai, kitaip būsi atskirtas nuo socialinio gyvenimo.“
Švedų bendrovės „East Capital“ atstovė Milda Normantaitė pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, kaip lietuvių bendruomenė vystėsi po įstojimo į Europos Sąjungą (ES): „Kai Lietuva tapo ES nare, prasidėjo didelis bumas, nes prieš tai aktyvios lietuvių bendruomenės veiklos Švedijoje nebuvo. Po įstojimo į ES padaugėjo atvykstančio jaunimo, jiems tapo lengviau atvažiuoti į Švediją. Ne visi švedai žino, kas yra Lietuva, kuo ji skiriasi nuo Latvijos ar Lenkijos. Susidaro toks didelis burbulas – Rytų Europa, kuriam mūsų šalis ir priskiriama. Nėra tokio dalyko, kaip lietuvis Švedijoje, yra rytų europietis, geriausiu atveju – baltas. Ar jis latvis, ar estas – švedams jokio skirtumo. Vienas mūsų pagrindinių uždavinių – šviesti švedų visuomenę ir parodyti, kas yra Lietuva, kad mes nesame rusakalbiai ir t. t.“
E. Saaf savo ruožtu užtikrino, kad yra švedų, kurie žino apie lietuvius ir jų istoriją geriau nei mes patys. „Dalis švedų domėjosi mūsų šalies istorija. Ir visai nebūtini jokie ryšiai su mūsų tėvyne. Žinau du švedus, kurie neturi jokių giminystės ryšių su Lietuva, bet puikiausiai kalba lietuviškai, verčia knygas, kuria filmus. Bet tai tik keli unikumai, o norėtųsi, jog jų būtų kelios dešimtys“, – pasakojo Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkė.
Apie krizę Švedijoje kalbama net labai daug. „Kas susiję su Baltijos šalimis (kalbant apie krizę – Alfa.lt) – švedų bankų veikla. Švedijos mokesčių mokėtojai šiandien moka už Baltijos šalių padarytą kainų burbulą. Bet niekas lietuvių nekaltina. Gal tik Latvija susilaukia priekaištų, tik vėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad švedams jokio skirtumo, latas ar litas būtų devalvuotas, nes mes jiems esame rytų europiečiai“, – kalbėjo M. Normantaitė.
Amerika žino Sabonį
JAV gyvenantis Jonas Variakojis užtikrino, kad Amerikos lietuvis yra toks pat lietuvis kaip ir čia gyvenantys žmonės. „Mes palaikome gilias lietuvių tradicijas, siunčiame vaikus į lituanistines mokyklas. Dalis mūsų išliko ir išliks patriotais, bet tokių yra mažuma. Aš gimiau Lietuvoje, išvykau, kai sovietų armija antrą kartą įžengė į Lietuvos teritoriją. Man ir mano šeimai grėsė tremtis, nes tėtis buvo krašto apsaugos ministras. Todėl atvykome į Ameriką, pradėjome burtis į lietuvių kolonijas. Steigėme šeštadienines mokyklas, būrelius, įrengėme lietuvišką operą“, – prisiminimais dalijosi J. Variakojis.
Pašnekovas neslėpė, kad integruotis į amerikiečių gyvenimą nėra sudėtinga profesionalams, baigusiems aukštąjį mokslą: „Išsilavinę žmonės dažniausiai nesunkiai susiranda darbą, būna veiklūs, greitai iškyla amerikietiškoje industrijoje. Dauguma lietuvių čia dirba inžinieriais: statybos, mechanikos ar elektros. Kurie krizės metu savo darbą atlieka sąžiningai, tie pasilieka JAV įmonėse. Atleidžiami tie, kurie per daug uždirbdavo ne pagal kompetenciją. Tarp jų daugiausia – juodaodžiai.“
J. Variakojis užtikrino, kad iš amerikiečių pusės nėra požiūrio, kad lietuviai būtų nusikaltėlių kraštas. „Išsimokslinę amerikiečiai žino, kas yra Lietuva, tiesa, nebaigę mokslų jums apie Lietuvą mažai ką galėtų pasakyti. Mūsų šalis daugiausia žinoma iš sporto pasaulio. Arvydą Sabonį ir Šarūną Marčiulionį žino daugelis, kartais net sportu nesidomintys žmonės.“
Rašyti komentarą