Mokslininkai atrado vorų rūšį, kurie „konstruoja“ dirbtinius savo pačių modelius, o vėliau juos naudoja grobuoniams apgauti. Šis voras gali būti pats pirmasis gyvūnų pasaulio atstovas, sugebantis pagaminti savo paties kūną imituojančią kopiją.
Voragyvio elgsena taip pat suteikia naujų faktų aiškinant šių gyvūnų polinkį dekoruoti savo tinklus keistai atrodančiais ornamentais. Daugelis gyvūnų stengiasi nukreipti savo priešininkų dėmesį ir tam neretai pasitelkia maskavimosi taktiką. Kai kurie stengiasi būti nepastebimi ir tam naudoja įvairias maskavimosi priemones, kurios padeda jiems susilieti su aplinka - pavyzdžiui, beržinis šešiasprindis drugys (lot. Biston betularia) evoliucijos metu išvystė sparnus, kurie savo spalva panašūs į medžių žievę, o vabzdžiai gyvalazdės (lot. phasmatodea) yra panašūs į pagaliukus. Kiti išsivysto labiau įmantrius ornamentus, kuriais nukreipia agresorių dėmesį - pavyzdžiui, kai kurių drugelių ovaliniai ornamentai primena dideles akis, o kai kurie driežai greitai judina spalvingas uodegas, kurias pavojaus atveju gali tiesiog nusimesti. Pastaroji taktika ilgai kamavo biologus, kadangi grobuonio dėmesio pritraukimas apskritai yra bloga idėja. Viena hipotezė teigia, kad sudėtingais ornamentais pasipuošę gyvūnai taip nukreipia galimas atakas į neesminę savo kūno dalį, kurios jie gali atsisakyti (kaip kad driežo uodega), ir tai atsveria sukeltą pavojų.
Voras užsiima gynybinės priemonės kūrimu
Atakos metu
Tačiau gyvūnai paprastai negamina savo dydžio savęs kopijų, kuriomis galėtų apsisaugoti nuo priešų. Tačiau Tunghai Universiteto (Taichung, Taivanas) biologai Ling Tseng ir I-Min Tso nustatė, kad tą daryti sugeba viena vorų kryžiuočių (lot. Araneidae) rūšis Cyclosa mulmeinensis. Šis ir kiti tos pačios genties vorai dekoruoja savo tinklus įvairiausiomis atliekomis, augalų dalimis, grobio liekanomis bei kiaušinių maišeliais. Tokių voratinklyje suneštų atliekų spalva panaši į paties voro, todėl mokslininkai įtaria, kad tia padeda užmaskuoti patį tinklo šeimininką.
Pirmiausia Tseng ir Tso nusprendė patikrinti savo idėją. Tam jie filmavo kitą laukinėje gamtoje gyvenančią rūšį pavadinimu Cyclosa confusa. Jie išmatavo, kaip dažnai šiuos gyvūnus užpuola vapsvos, kai tinklai yra „dekoruoti“ atliekomis ir kai jie yra visiškai tušti. „Mes darėme prielaidą, kad vorai su tinklo dekoracijomis turėtų patirti mažiau vapsvų atakų, nes tokie pašaliniai objektai turėtų slėpti jų pačių kūną“, sako Tso. „Mūsų nuostabai, dekoruotų tinklų savininkai buvo puolami gerokai dažniau“. Tai patvirtino, kad tokios dekoracijos viliojo grobuonis, o ne veikė kaip maskuojanti priemonė. Tačiau Tseng ir Tso padarė logišką išvadą, kad dekoracijos nukreipdavo priešų veiksmus nuo pačių vorų.
Į gyvūnus panašūs „maketai“
Šiai prielaidai patvirtinti jie ėmėsi tirti kitą rūšį - Cyclosa mulmeinensis, gyvenančią netoli pietrytinių Taivano krantų esančioje Orchidėjų saloje. Ši rūšis savo tinklus puošia ir mirusio grobio liekanomis, ir kiaušinių maišeliais. Įdomu tai, kad vorai iš liekanų padarydavo rutuliukus, savo dydžiu atitinkančius jų kūną. Mokslininkai taip pat nustatė, kad tokios dekoracijos vapsvoms atrodė tos pačios spalvos ir spindesio kaip ir voro kūnas. Trumpai tariant, vorai gamino savo pačių kūno kopijas. „Mūsų rezultatai rodo, kad šis pažeidžiamas voras save nuo grobuonių atakų gina konstruodamas maketus, kurie padidina voratinklio matomumą. Kai tinkle yra ir voras, ir maketai, jie priešams atrodo tarsi beveik identiškų ovalių objektų eilutė“, teigia tyrimo autoriai. „Aš nežinau jokio kito gyvūno, kuris moka sukonstruoti savo maketą. Panašu, jog mūsų tyrimas yra pirmasis, kuris empiriškai demonstruoja gyvūnų konstruojamų maketų funkcionalumą“, sako Tso.
Tokie maketai buvo veiksmingi. Vapsvos dažniau atakuodavo juos, o ne vorus, klaidingai manydamos, jog tai ir yra jų maistas. Tuo tarpu tuščiuose tinkluose visos vapsvų atakos buvo nukreiptos tiesiai į vorus. „Cyclosa vorų kuriamos dekoracijos veikia kaip priešgrobuoninė priemonė, o ne maskuojantys įtaisai. Panašu, jog sėkmingo pabėgimo nuo priešo nauda yra didesnė nei patiriamas nuostolis dėl didesnio matomumo“, sako Tso.
Voratinklių dekoracijos
Mokslininkai jau daugiau kaip 100 metų bando atsakyti į klausimą, kodėl daugelis vorų rūšių puošia savo voratinklius. Tso įtaria, kad vienareikšmiško atsakymo čia nėra. „Manau, kad tinklo papuošimų funkcijos gali būti labai įvairios ir skirtis kiekvieno taksono atveju. Panašu, jog skirtingi vorai puošia savo tinklus dėl skirtingų priežasčių“, sako tyrinėtojas. Pavyzdžiui, vorai savo tinkluose dažnai naudoja šilko ornamentus, kurie gali sustiprinti tinklą, veikti kaip priešus perspėjantis signalas, atbaidyti didesnius gyvūnus, kad jie nekliudytų tinklo, arba vizualiai vilioti grobį. Kiti voragyviai, įskaitant Cyclosa rūšis, ne šilko pagrindu pagamintus „papuošalus“ gali naudoti pagrinde kaip priemones apsaugai nuo grobuonių.
Rašyti komentarą