„Kaime akivaizdžiai keičiasi žemės ūkio gamybos kultūra, ūkininkai atnaujina pastatus, techniką, žymiai pakilo darbo našumas. Jau ateina tas metas, kai turi gerėti ir gyvenimo kokybė. Šiandien žmonės nekantriai laukia gerų permainų, o tai padaryti gali ir turi vietos veiklos grupės, pasinaudodamos Leader metodui skiriamomis lėšomis. Šiai programai 2007–2013 m. laikotarpiui skirta net pusė milijardo litų“, – Žemės ūkio ministerijoje gegužės 14 d. vykusiame susitikime su vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) nariais pabrėžė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
Ministrui rūpi kaimo ateitis
Žemės ūkio ministras K.Starkevičius sakėsi esąs labai sunerimęs, kad jau ne kartą vykusiose diskusijose su vietos veiklos grupėmis, įsipareigojusiomis taikyti Leader metodą kaime, niekaip nepasiekiama bendro sutarimo mažinti jų numatytas itin „sočias“ lėšas administravimui ir perkelti jas į vietos projektus. Ministras apskaičiavo, kad administravimo išlaidoms skiriant 20 proc. nuo visų strategijoms įgyvendinti skirtų lėšų, kaip yra numačiusios VVG savo plėtros strategijose, net 87 milijonai litų tektų naujai biurokratų kartai kurti. „Jei administravimo lėšos būtų sumažintos iki 14 proc., būtų sutaupyta apie 26 mln. Lt. Už tokius pinigus galima atnaujinti net 40 kaimų ar miestelių, sutvarkyti jų infrastruktūrą – kelius, vandentiekį ar pastatus, pasirūpinti žmonių socialine gerove“, – kalbėjo K.Starkevičius.
Pasak ministro, tuo metu, kai buvo kuriama Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programa, administravimo išlaidoms numatyta maksimali leistina 20 proc. riba nuo vietos plėtros strategijoms skiriamų lėšų atrodė visai kitaip negu šiandien. „Administravimo lėšos yra mažinamos visose šalies institucijose, peržiūrima, kad nebūtų dubliuojamos valdymo funkcijos. Vietos veiklos grupių, kurios yra pašauktos tarnauti kaimui ir jo gerovei, kurių jau ne kartą prašyta solidarizuotis su visa šalimi, išgyvenančia nelengvus laikus, labai daug pastangų deda ne planams, kaip kuo daugiau darbų padaryti, bet kaip išsaugoti kuo didesnes administravimo lėšas – susikurti daug etatų, įsirengti gražius biurus ir gauti didelius atlyginimus, kuriems numatė skirti beveik 73 proc. visų administravimo lėšų“, – su neslepiamu apmaudu kalbėjo žemės ūkio ministras. „Juk tai viešieji pinigai, surinkti iš mokesčių mokėtojų. Lėšos turi būti skiriamos visuotinei kaimo gyventojų gerovei kurti. Turime dėti visas pastangas, kad naujosios biurokratijos sraigtuose nepradingtų Leader dvasia“, – pabrėžė K.Starkevičius. Ministras pastebėjo, kad biurokratui sukurta darbo vieta kitų papildomų darbo vietų nesukuria, tačiau jei būtų rūpinamasi statybomis kaime, vienas statybininko etatas sukurtų dar penkias kitas darbo vietas.
K.Starkevičius kvietė VVGT narius domėtis ne tik Lietuvos ekonomine padėtimi, bet ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių patirtimi. ES šalys mažina Leader programos administravimo lėšas. „Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai sumažino strategijų administravimo lėšas iki 15 proc., nors jų ekonomikos augimas šiuo metu yra teigiamas“, – sakė ministras.
Ministerija siūlo administravimo lėšas mažinti proporcingai projektų vertėms
Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento (KPD) direktorė Jurgita Stakėnienė atkreipė dėmesį, kad pagal VVG numatytas vietos plėtros strategijas (VPS) įgyvendinamų projektų skaičius yra pernelyg mažas, palyginti su tam skirtomis administravimo lėšomis. Vidutiniškai pagal vieną strategiją (vidutiniškai – už 8 mln. Lt) numatoma įgyvendinti apie 50 projektų, o vieno projekto administravimas viršija 30 tūkst. Lt.
J.Stakėnienė pristatė ministerijos parengtą projektą, kuriame administravimo išlaidas siūloma mažinti nuo 17 iki 12 proc. atitinkamai pagal vietos plėtros strategijai skiriamos paramos vertę vadinamuoju „laiptelių“ principu. „Pagal mūsų siūlomą variantą kiekvienai vietos veiklos grupei per 2007–2013 m. strategijos administravimui vidutiniškai tektų apie 1 mln. 200 tūkst. Lt. Didžiausioms VVG, strategijos įgyvendinimui gaunančioms daugiau kaip 10 mln. Lt paramos, administravimo lėšas siūlome sumažinti iki 12 proc., tuo tarpu mažiausioms šalies VVG, strategijos įgyvendinimui gaunančioms nuo 4,4 iki 6,3 mln. Lt, siūlome menkesnį mažinimą – iki 17 proc.“, – aiškino KPD direktorė J.Stakėnienė.
Vietos veiklos grupių tinklo nariai pozicijas keičia nenoriai
Vietos veiklos grupių tinklo (VVGT) pirmininkė Rasa Birutytė (šiuo metu iš 51 šalyje susibūrusios VVG tinklui priklauso 43) pareiškė, kad vardan solidarumo VVGT nariai sutiktų administravimo lėšas sumažinti iki 17 procentų, tačiau tik šiems ir kitiems metams, o sutaupytąsias lėšas siūlė nenukelti į projektus, bet palikti rezerve, kad ekonomikai pagerėjus, VVG vėl galėtų pasididinti administravimui skiriamas lėšas. VVGT nariai savo pozicijas grindė tuo, jog dabar kuriamoms administracijoms teksią administruoti ne tik vietos plėtros strategijas, bet ir daugelį kitų priemonių, kaip „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti“ bei kitas, kurioms lėšos nebus skiriamos.
KPD direktorė Jurgita Stakėnienė, komentuodama diskusijos dalyvių pasisakymus, pabrėžė, jog ES reglamentai neleidžia iš vietos plėtros strategijoms (VPS) skirtų administravimo lėšų tvarkyti ir kitus projektus. „Visiems projektams, ar tai būtų bendruomenių projektai, finansuojami iš nacionalinio biudžeto, ar kurie kiti, yra skiriamos savarankiškos administravimo lėšos ir jų painioti nevalia“, – akcentavo J. Stakėnienė.
Departamento direktorė VVGT nariams priminė, kad VPS administravimo lėšos yra ne vienintelis VVG finansavimo šaltinis. Ji detaliai pristatė visas paramos pagal Kaimo plėtros programą galimybes. J.Stakėnienė akcentavo, kad strategijoms rengti kiekviena VVG gauna solidžią 70 000 Lt sumą. VVG gali gauti paramą ir mokymams organizuoti, VVG narių gebėjimams ugdyti, aktyvumui skatinti. Ateityje bus įgyvendama priemonė „Tarpteritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, įsisiūbuos Lietuvos kaimo tinklo veikla. „Aiškinimas, kad VPS administravimo lėšų daugiau reikia todėl, kad už tas lėšas teksią įgyvendinti ir kitas priemones, yra visiškai nepagrįstas“, – apibendrino J.Stakėnienė.
Pasiektas tam tikras kompromisas
Po ilgų diskusijų VVGT nariai sutiko vietos plėtros strategijų administravimo lėšas sumažinti nuo 17 iki 15 proc., kiek pakoreguojant ministerijos pasiūlytą „laiptelių“ principą. Pagal ministerijos ir VVGT sutartą kompromisinį variantą, strategijų, kurioms skiriamos paramos vertė neviršija 8 mln. Lt, administravimo lėšos bus mažinamos iki 17 proc., o strategijų, kurioms tenka daugiau kaip 8 mln. Lt paramos, administravimas bus apribotas iki 15 proc., tačiau tik tai paramos daliai, kuri viršija 8 mln. Lt.
Kaimo plėtros departamento vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė paaiškino, kad jau yra įvertintos 28 vietos plėtros strategijos, kuriose buvo numatytos maksimalios administravimo išlaidos. „Viso dokumento keisti nereikės, teks pakoreguoti tik finansinę strategijos dalį. Sumažinus administravimo išlaidas, reikės perskirstyti strategijos biudžeto lėšas, t. y. sutaupytąsias administravimo lėšas perkelti projektams“, – paaiškino I. Sadovskaitė.
Ministras K.Starkevičius sutiko su tokiu kompromisu ir artimiausiu laiku pasirašys priemonės ,,Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“ atrankos taisyklių pakeitimo įsakymą, kad kuo greičiau būtų pradėti įgyvendinti vietos projektai.
Žemės ūkio ministras paragino kuo sparčiau įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ priemones, teikti projektus, nelaukiant finansinio laikotarpio pabaigos, nes kaimo žmonės geriau gyventi nori jau dabar.
Rašyti komentarą