Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijai skaičius, kiek asmenų telefoninių pokalbių VSD pasiklauso. Nors skaičiai yra slapta informacija, komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas apibendrino, kad VSD vadovaujant Povilui Malakauskui išliko tos pačios pokalbių pasiklausymo tradicijos, kokios buvo, kai departamentui vadovavo Arvydas Pocius, kuris nuo pareigų nušalintas po VSD veiklos parlamentinio tyrimo.
„Tendencija ta pati. Šito (ar klausomasi šimtų, ar tūkstančių Lietuvos piliečių pokalbių – Alfa.lt) negaliu komentuoti, nes tai yra slapta informacija, bet tendencijos (pasikeitus VSD vadovui – Alfa.lt ) yra tos pačios, jos nepasikeitė“, – apibendrino A. Sacharukas.
Alfa.lt primena, kad dabartinis Seimo narys ir buvęs teisėjas Konstantas Ramelis yra užsiminęs, jog teismams VSD pateikia tiek daug prašymų išduoti sankciją klausytis pokalbių, kad teismai jas tvirtina pluoštais, nė nesigilindami.
Nuogąstavimus, kad jo pokalbių klausomasi viešai yra išsakęs Seimo narys Valerijus Simulikas. Ar nėra masiškai klausomasi žurnalistų pokalbių domėjosi ir Žurnalistų sąjunga. Dėl pranešimų, kad klausomasi žurnalistų pokalbių, į prezidentą Valdą Adamkų gruodį kreipėsi visuomeninis judėjimas „Piliečių santalka“. Prezidento prašyta atsakyti, ar VSD slapta seka Lietuvos žurnalistus ir vykdo jų atžvilgiu operatyvinę veiklą.
VSD vadovas Povilas Malakauskas į Seimą trečiadienį atėjo pasiaiškinti po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, jog du aukšti VSD ir STT pareigūnai Linas Jurgelaitis bei Aidenas Karpus klastojo teismo bylų dokumentus.
P. Malakausko pasiaiškinimai dėl galimai pasitaikančių netikslumų vykdant operatyvinę veiklą neįtikino. Komisija kartu su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu kitą savaitę planuoja vykti į VSD ir patys pasižiūrėti, kokiu būdu VSD pareigūnai klausosi telefoninių pokalbių.
„Nutarėme surengti posėdį VSD patalpose ir pamatyti viską gyvai, kaip vykdoma operatyvinė veikla. Šiandien jokio įspūdžio nesusidarėme, todėl ketiname pakalbėti ir su pačiais operatyvinę veiklą vykdančiais pareigūnais“, – po komisijos posėdžio sakė A. Sacharukas.
Į trečiadienio komisijos posėdį iškviestas P. Malakauskas aiškinosi dėl padėties VSD, kai teismo pripažintas dokumentus klastojusiu VSD Trečiosios valdybos viršininkas Linas Jurgelaitis ne tik nebuvo nušalintas nuo darbo, bet ir pakilo karjeros laiptais.
O kitam tos pačios bylos dalyviui Aidenui Karpui, tuo metu ėjusiam Muitinės departamento Kriminalinės tarnybos direktoriaus pareigas, teismo pripažinimas klastojus dokumentus nesutrukdė įsidarbinti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoju.
„Galiu jums pasakyti, kad jokių klastojimų nėra, jų nebuvo. Yra kalbama apie kontrabandininkų baudžiamąją bylą, kuri yra baigta ir joje iš septynių įtariamųjų keturi yra nuteisti. Tai yra esminis dalykas. Kontrabanda buvo, prielaidos buvo teisingos“, – „Lietuvos žiniose“ pasirodžiusią informaciją žurnalistams neigė P. Malakauskas.
Jo nuomone, kad medžiaga buvo paruošta tinkamai, pripažino jau pats prokuroras, kai ja remdamasis kreipėsi į teismą. Taip pat jis tikino, kad nė vienas teismas, įskaitant ir Aukščiausiąjį Teismą, nesuabejojo, kad duomenų surinkimo procesas buvęs nepažeistas.
„Prielaidų aš nekomentuoju“, – į žurnalistų klausimą, kiek plati yra interpretacijų laisvė VSD darbuotojų surašomosiose telefoninių pokalbių išklotinėse, atsakė P. Malakauskas.
Alfa.lt primena, kad byla pradėta 2003 m., kai buvo sulaikyti muitinės pareigūnai, įtariamai talkinę kontrabandininkams. Tarp jų – Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Robertas Pocius. 2004-siais jam buvo surašytas kaltinamasis aktas. Tačiau 2006-siais teismai išteisino R. Pocių dėl visų jam pareikštų kaltinimų.
Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, tuometis VSD Trečiosios valdybos poskyrio viršininkas Linas Jurgelaitis, į telefono pokalbių klausymosi protokolą įrašė žodį „krovinys“, kurio R. Pocius, šnekėdamas telefonu, neištarė.
Teisme apklausiant kaip liudytoją L. Jurgelaitį, jis pasiaiškino, kad, klausydamas pokalbio ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu bei teisine sąmone, padarė išvadą, jog kalbama būtent apie kontrabandinį batų krovinį.
Pagaliau 2006 m. teismai nusprendė, kad telefono pokalbių analizė neįrodo, jog R. Pocius telefonu pažadėjo, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai neatliks pakartotinio kontrabanda vežamų prekių patikrinimo, nes apie konteinerį, kuriame gabenami muitinės kontrolei privalomi pateikti daiktai, per pašnekesį net nebuvo kalbama.
Be to, teismai konstatavo, jog R. Pocius negalėjo padaryti jam inkriminuojamos veikos, nes tuo metu sirgo ir nedirbo, o tai reiškia, kad jokių tarnybinių pareigų neatliko.
Rašyti komentarą