„Kad ir ką darytume su tekstu, darome ir vienas su kitu“, – kalbėjo Vilniaus dailės akademijoje (VDA) viešėjęs kaligrafas Brody‘s Neuenschwanderis.
Smalsiems menininkams skaitydamas paskaitą apie savo projektus, vyras ne kartą pabrėžė, kad raštas nėra vien komunikacijos priemonė, bet ir svarbi meno šaka. „Deja, Vakaruose kaligrafija niekada nebuvo meno dalis kaip rytuose. Tai buvo komunikacijos būdas, o ne vizualinis menas“, – kalbėjo menininkas. Tačiau, pasakodamas apie savo originalius projektus, B. Neuenschwanderis įrodė – kaligrafija gali sujungti žmogų su žodžiu meninėje erdvėje.
Ne pirmą kartą Lietuvoje viešintis Belgijos menininkas jau apie 20 metų dirba su režisieriumi Peteriu Greenaway. Į VDA užsukęs kaligrafas pasidalijo mintimis apie bendrą menininkų darbą, kuriame pagrindiniu leitmotyvu tampa raštas – „Pillow book“ (1996).
„Šiame filme kaligrafija apsigyvena ne ant popieriaus, bet ant žmogaus kūno. Kūrinyje atskleidžiamas santykis tarp protinių ir fizinių malonumų: mergina renkasi meilužius pagal tai, kaip jie rašo ant jos kūno, o vėliau pati tampa „knyga“. Iš pradžių ji yra popierius, ne rašymo priemonė. Vėliau ji pradeda meilužius rinktis pagal odos kokybę ir pati piešti ant jų“, – pasakojo menininkas.
Kalbėdamas apie filmo simboliką, B. Neuenschwanderis pabrėžė, kad „viską, ką galima padaryti su tekstu (pataisyti, perrašyti, perkurti ir t. t.), galima padaryti ir su santykiais tarp žmonių“.
Pasibaigus filmo kūrybos procesui, žymus kaligrafas sugalvojo raštą perkelti ne tik ant žmogaus kūno, bet ir į skulptūrą. „Galvojau, kad tai naujas dalykas, bet neseniai apsilankęs Bernardinų bažnyčioje kaip tik pamačiau modernią marmuro skulptūrą su išgraviruotais žodžiais“, – kalbėjo menininkas.
Dar vienas bendras projektas su P. Greenaway, kurį pristatė kaligrafas, – Berlyne pastatyta opera „Kolumbas“. Operos solistų balsai buvo supinti su devyniuose ekranuose besikeičiančiais tekstais iš keliautojo dienoraščio. „Šioje operoje kaligrafija tampa dar vienu aktoriumi, nes juda kartu su muzika“, – įsijautęs pasakojo menininkas.
Kūrinys, kuriuo apdovanojo B. Neuenschwanderis vieną iš XII amžiaus Belgijos ligoninių, – 40 metrų ilgio žodžių junginys „Skin“. Žodžius šiam darbui autorius pasirinko nuo žmonių kūnų – tatuiruočių. „Tatuiruotės yra tai, kai kažką labai asmeniško paverti viešu“, – teigė kaligrafas.
Popurliarindamas kaligrafiją B. Neuenschwanderis organizuoja ir dešimties kaligrafų iš skirtingų pasaulio regionų pasirodymus meno gerbėjams. „Dažniausiai jie surenkami senoviniame pastate. Jie stovi, tyli ir rašo savo tradiciniu stiliumi. Eidamas nuo vieno kaligrafo prie kito, keliauji per skirtingas kultūras. Tyla tampa meditacija. Visa persmelkta balta spalva, tik rašalas juodas“, – projekto idėją apibūdino kaligrafas.
Nors kaligrafas ieško originalių paviršių savo raštui išlieti, vyras lieka ištikimas ir popieriui. „Žodžiai ant popieriaus man turi didelę reikšmę, nes žodžiai gimsta tada, kai prisiliečiu prie popieriaus. Man tai – poezija. Sakiniai niekada nepasikartoja... Dingsta, nes yra rašomi vieni ant kitų, – aiškino menininkas. – Tai kaligrafija, kurios pats negaliu perskaityti kitą dieną.“
Kaligrafiją įsimylėjęs vyras teigė, kad jo širdis slypi pirštų galiukuose: „Be to, visada galvojau, kad mano smegenys yra pirštų galiukuose, o ne kaukolėje.“
Rašyti komentarą