Lietuva kyla į kovą prieš genetiškai modifikuotus organizmus (40)

Vokietija tapo šeštąja ES valstybe, kurioje uždrausti tam tikri JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Lietuvos Seimo narys Dailis Barakauskas siūlo papildyti genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą ir tuo vadovaujantis Lietuvoje, iki nebus visiškai ir pilnai ištirtas ir nustatytas genetiškai modifikuotų organizmų ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai, paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų išleidimui į aplinką.

Grėsmė ekologiniam ūkiui

Jei Seimas priims Dailio Barakausko pasiūlytą įstatymo pataisą, iki moratoriumo panaikinimo, į Lietuvos respubliką bus draudžiama įvežti ir išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus. Per tą laiką vyriausybė parengtų genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką ir įvežimo į Lietuvą kontrolės tvarką. Parlamentaras siūlo, kad moratoriumas jau galėtų įsigalioti nuo šių metų liepos 1 dienos.

„Paplitus GMO, Lietuvoje būtų sužlugdytas ekologinis žemės ūkis, kuris šiuo metu sudaro apie 5 proc. visų šalies žemės ūkio naudmenų ploto. Pavyzdžiui, Ispanijoje dėl genetiškai modifikuotų MON810 rūšies auginamų kukurūzų paplitimo aplinkiniuose laukuose. 2004-2007 m. Arogono autonominėje dalyje ekologinių ūkių plotas sumažėjo 75 proc. Į gamtą išleisti GMO yra pranašesni ir gali lengvai nukonkuruoti natūralius organizmus, taip pat gali išnykti natūralios rūšys. Dar nėra pakankamai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad genetiškai modifikuoti produktai ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei žmonėms. Genetiškai modifikuotų augalų vartojimas paprastam vartotojui jokios naudos neduoda, o rizika dėl neigiamo poveikio sveikatai išlieka, – „Kontrastams“ teigia Seimo narys Dailis Barakauskas. – Paskelbus tokį moratoriumą, būtų apsaugota žmonių sveikata, aplinka, ekologiniai ūkiai, sustiprėtų patrauklus Lietuvos, kaip nesugadintos gamtos, sveiką gyvensenos būdą propaguojančios šalies įvaizdis turizmo srityje, dėl ko išloštų ir kaimo turizmą plėtojantys verslininkai.“

GMO – tai organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant tradicinius naujų veislių išvedimo metodus. Taikant genų inžineriją, kai vieno augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną, tokiu būdu sukuriamas naujas augalas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti natūraliu būdu.

Vokietija uždraudė „MON 810“ kukurūzus

„Kovo pradžioje Briuselyje vykusiame ES Aplinkos Tarybos posėdyje buvo balsuojama dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaikinti draudimą Vengrijoje bei Austrijoje auginti genetiškai modifikuotus“ kukurūzus. Tačiau 22 iš 27 ES narių pasisakius prieš draudimas auginti modifikuotus kukurūzus „MON 810“ Vengrijoje ir T25 Austrijoje liko galioti“, – pastebi D.Barakauskas.

Naujienų agentūros Agence France-presse išplatintame pranešime teigiama, kad balandžio 14 dieną Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner pranešė, jog Vokietijoje uždraudžiami „MON 810“ kukurūzai, nes jie kelia grėsmę aplinkai. Šie augalai po modifikacijos tapo labai atsparūs įvairiems pasėlių kenkėjams.

Vokietijoje genetiškai modifikuotais organizmais užsėta 0,2 proc. viso šalies ploto – 3 700 hektarų.

Amerikos kompanijos „Monsanto“ kukurūzus „MON 810“ jau yra uždraudusios Prancūzija, Austrija, Vengrija, Liuksemburgas bei Graikija.

„GMO lobistai teigia, kad pastaruoju metu pasaulyje daugėja laukų, užsėtų genetiškai modifikuotais produktais. Teigiama, kad 2008 m.pasaulyje tokių pasėlių padaugėjo 10 proc. ir pasiekė 125 mln.hektarų ribą. Skaičiuojama, kad 13,3 mln.ūkininkų augina GMO. Tai beveik 1,3 mln. daugiau nei 2007 metais. 72 proc. visų sojos produktų yra pagaminta iš GMO. Genetiškai modifikuota beveik pusė pasaulio vilnos“, - rašoma www.lrt.lt paskelbtame pranešime.

„Kalbant apie tiesioginį ir netiesioginį poveikį maisto saugai turinčius klausimus, įskaitant gyvūnų sveikatą ir gerovę bei augalų apsaugą, visų pirma, noriu priminti, kad 2003 metais įkurta Europos maisto saugos tarnyba. Per penkerius metus Tarnyba gavo 114 prašymų teikti GMO produktus į ES rinką, 37 produktams pritarta, 6 atmesti. Šiuo metu ES rinkoje cirkuliuoja trys dešimtys GMO produktų“, – sako Seimo narys Dailis Barakauskas.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išplatintame pranešime teigiama, kad pagal patikrinimų duomenis patikslintas Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas:

•22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba į kurių sudėtį įeina aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Coroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima.

•7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžius, Aiwa, Luxus light, Riebalų tepinys 25% riebumo.

•10 pavadinimų saldumynai, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti sojų produktai – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck.

•3 pavadinimų majonezai, į kurių sudėtį įeina sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Optima, Veiverių klasikinis.

•1 pavadinimo maisto papildas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoti sojų produktai, „Hair / Skin / Nail“ Hard Kapsule (kapsulės).

•1 pavadinimo skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Kaziuko skrudinta duona.

Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat kinta, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos žaliavos ar produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.

Lietuva laikosi atsargumo pozicijos

„2004 metais buvo priimta Lietuvos pozicija – laikytis maksimaliai atsargios pozicijos GMO atžvilgiu. Lietuva pasisakė ir prieš draudimo auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus Austrijoje ir Vengrijoje, tačiau pastaruoju metu juntamos aiškios požiūrio į GMO pasikeitimo tendencijos pasaulio lygmeniu. Šis klausimas įgauna vis daugiau svarbos ir ES, – teigia D.Barakauskas. – Pavyzdžiui, anksčiau minėtoje ES Taryboje Nyderlandų delegacija ragino valstybes nares pasikliauti ES teisės aktų pagrindu priimtais sprendimais dėl genetiškai modifikuotų produktų tiekimo rinkai ir siūlė, vertinant GMO poveikį, įtraukti ir socialinį-ekonominį aspektą bei palikti valstybėms narėms daugiau laisvės apsisprendžiant dėl ES leistų GM augalų auginamų. Pastarasis pasiūlymas sulaukė didelio palaikymo. Jį palaikė Austrijos, Liuksemburgo, Suomijos, Lenkijos, Kipro, Rumunijos, Prancūzijos ir Vengrijos delegacijos. Portugalijos delegacija ragino klausimą nagrinėti platesniame kontekste, įtraukiant ir Pasaulinės prekybos organizacijos reikalavimus.“

Šių metų vasario 26 – kovo 10 dieną viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Sprinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų tyrimą, kuris parodė, kad 51 proc. respondentų neigiamai vertina GMO, teigiamai – 3 proc., nei neigiamai, nei teigiamai – 14 proc., 12 proc. apie GMO nebuvo nieko girdėję.

28 proc. respondentų mano, kad GMO auginami moksliniais tikslais, 18 proc. – kad juos augina ūkininkai, 25 proc. mano, kad šie organizmai neauginami. 30 proc. galvoja, kad užsienyje pagamintais modifikuotais pašarais šeriami gyvuliai, 18 proc. – kad tokie pašarai gaminami Lietuvoje, 18 proc. tiki, kad modifikuoti organizmai į gyvulių pašarus nepatenka.