„Lietuvos banko valdyba nekompetentingai valdė visą skolinimo ir skolinimosi procesą, neadekvačiai vertino ekonomiką ir jos poveikį visai bankų sistemai“, – akmenį į Lietuvos banko daržą meta finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Pasak jo, bankai šiandien yra viena iš krizės ašių, kur susikaupė daugybė anomalijų.
„Tarptautinio valiutos fondo ataskaitoje rašoma, kad Latvijos bankų blogosios paskolos gali siekti apie 15–20 proc. Mano nuomone, Lietuvos bankų sistema – ne išimtis. Blogų paskolų augimo neišvengsime. Nuolat buvo deklaruojamas kažkoks Lietuvos iškirtinumas ir tuo buvo tikima. Bet tai – tik iliuzija. Lietuvos bankų sistema yra taip pat pažeidžiama, kaip ir kitos bankų sistemos aplinkiniuose regionuose“, – Ekonomistų forume kalbėjo analitikas.
80 proc. rinkos valdo skandinaviški bankai
Lietuvoje veikia 11 bankų, trys iš jų – užsienio bankų skyriai. Visas bankų sistemos turtas (nevertinant kitų finansinių institucijų – lizingo, kitų finansų tarpininkų turto) sudaro apie 20 proc. nuo BVP. Turto verte apie 80 proc. bankų rinkos valdo skandinaviški bankai.
Apie 800 tūkst. Lietuvos gyventojų yra paėmę paskolas. Į šį skaičių nepatenka tie, kurie pasinaudojo greituosius kreditus, lizingo paslaugas teikiančių bendrovių paskolomis. Paskolos privačiam sektoriui (gyventojams ir komercinėms įmonėms) sudaro 65 proc. nuo BVP. „Jeigu pridėtume įsipareigojimus lizingo bendrovėms, tas skaičius pasiektų ir 85 proc.“, – kalbėjo analitikas.
Apie 55 proc. banko paskolų yra susijusios su nekilnojamuoju turtu (NT). Į šį skaičių patenka ir statybos bendrovės, ir NT vystytojai, ir gyventojai.
Nuo 2004 m. paskolų portfelis kasmet vidutiniškai augdavo apie 50 proc. Problema, kurią, pasak analitiko, pažymi ir užsienio ekspertai, yra ta, kad paskolų augimas gerokai viršijo indėlių augimą.
„Čia galima įžvelgti vieną esminę problemą: susiformavo tam tikra struktūrinė pačios bankų sistemos, o per ją – ir visos ekonomikos, o taip pat ir biudžeto pajamų priklausomybė nuo išorinio skolinimo, o dar tiksliau – skolinimosi iš Skandinavijos bankų. Kol Skandinavijos bankai turėjo lėšų perteklių, kol tos lėšos buvo pigios, skolinimas vyko labai sklandžiai. Dabar situacija pasikeitė ir tuos pokyčius matome visi“, – sakė jis.
Blogosios paskolos jau stumia bankus į nemokumo pelkę
Švedijos krizės metu (kuri vyko 1991 – 1994 m., kol užsidarė bankai) bankų išduotos paskolos siekė apie 10 proc. viso bankų balanso.
Analitiko skaičiavimu, švedų blogosios paskolos Baltijos regione nuo paskolų portfelio jau gali siekti nuo 10 iki 30 proc.
„Dar rudenį buvo prognozuojama, kad blogos paskolos Baltijos šalyse galėtų siekti apie 12 proc. nuo paskolų portfelio. Tačiau dar tuo metu scenarijus, į kurį buvo remiamasi, buvo toks, kad Baltijos šalių BVP kris daugiausia apie keturis punktus. Tačiau prognozės pablogėjo, atitinkamai galima manyti, kad jų prielaidos dėl blogų paskolų augimo buvo pernelyg švelnios“, – sakė S. Janeliūnas.
Lietuvos bankų kapitalas praėjusiais metais siekė apie 80 „mlrd. Lt. „Jei blogosios paskolos siektų 5 proc., paskolų portfelio, bankų nuostoliai gali išaugti apie 2,5 mlrd. Lt. Jeigu jos artėtų prie 10 proc., tai bankų nuostoliai viršytų 5 mlrd. Lt , o jei 15 proc.– būtų 7 mlrd. Lt. Beje, jau artėjant prie 10 proc. bankai susidurtų su kapitalo nepakankamumo problema“, – prognozuoja analitikas.
Jo nuomone, Lietuvos bankų sistemos dar laukia rimti išbandymai „Būtų protinga iki 100 proc. didinti daugumos Lietuvoje dirbančių bankų kapitalą. Silpnesniems bankams,kurie negali to daryti, teks jungtis.
„Tačiau jokiu būdu negalima rizikuoti mokesčių mokėtojų pinigais skolinantis arba teikiant tam tikras garantijas. O juk būtent tai numatoma jau rengiamame Finansinio stabilumo įstatyme“, – sakė S. Jakeliūnas.
„Būsto paskolų draudimo“ įsipareigojimai tuština mūsų kišenes
„Neužsiimkite kreditų draudimu, nes tai labai rizikinga veikla“, – prisiminė ekonomistas vieną patarimą, kurį išgirdo dar dirbdamas draudimo versle ir asmeniškai susidūręs su kreditų draudimo problemomis Rusijos krizės metu.
Šiandien, sako, turime kredito draudimo įmonę „Būsto paskolų draudimas“ (BPD). Tai – valstybinė įmonė, kurios akcininkas yra Finansų ministerija.
„Tai, kas vyksta šioje bendrovėje, manau, neblogai atspindi situaciją ir bankų sistemos perspektyvas. Šiuo metu joje apdrausta apie 30 proc. visų būsto paskolų. Pagal šios bendrovės reikalavimus pajamos vienam gyventojui galėjo siekti 500 Lt.Turintiems tokias sutartis bankas galėjo teikti paskolą, kurios dydis – 95 iki 100 proc. turto vertės. Tai jau savaime buvo rizikingas žingsnis.
Draudimo tarifas – maždaug vienas procentinis punktas nuo paskolos sumos. Vadinasi, buvo vertinama, kad yra tik 1 proc. tikimybė, jog paskola nebus gražinta arba turtas nuvertės, taps nelikvidžiu. Tai įrodo, kad tie tarifai neadekvatūs.
Šios bendrovės kapitalas sudarė mažiau nei 1 proc. nuo visų galimų įsipareigojimų. Neadekvačiai mažas kapitalas, ir be jokio tarptautinio perdraudimo“, - gūžčiojo pečiais finansų analitikas.
Pasak ekonomisto, BPD ataskaitose net nebuvo įvardijamos svarbiausios rizikos, kurios šiuo metu materializuojasi. Nepaminėtas nei galimas ekonomikos nuosmukis, nei NT krizė ar jo kainų kritimas.
Pasak S. Jakeliūno, bankai dabar ir bando pasinaudoti, nes kai klientas nebemoka, bankas kreipiasi į BPD įmonę ir po trijų mėnesių ši privalo sumokėti visą paskolos sumą arba jos likutį.
Įvertinęs visą turimą informaciją, analitikas skaičiuoja, kad per šešis mėnesius ši įmonė jau patyrė maždaug 10 mln. Lt nuostolių.
„Faktas, kad ši įmonė intensyviai „valgo“ akcininkų pinigus. BDP griūtis jau prasidėjo. Jeigu tokie žlugimo tempai išsilaikys ir toliau, šios įmonės kapitalas, kuris dar spalį siekė 30 mln. Lt, kaipmat išgaruos. Juk nemokaus kliento turtas perimamas tik po devynių mėnesių, jau sumokėjus visą skolą bankui. Ir tai – labai sudėtingas procesas. Jeigu nuostoliai sudarys 5 proc., kapitalas bus „suvalgytas“ kokius 6-7 kartus, jeigu 10 proc., tai jau sudarys apie 400 mln. Lt. Ir kuo toliau, tuo daugiau...“
S. Jakeliūno teigimu, dabar svarbu aiškiai pasakyti, kas bus daroma su šia įmone: ar bus skelbiamas jos bankrotas, ar atliekamos kapitalo, siekiančio šimtus milijonų, injekcijos?
Rašyti komentarą