Sunkmečiu Lietuvos verslininkai neriasi iš kailio norėdami išsilaikyti rinkoje. Viena iš tokių priemonių greitu metu turėtų tapti verslininkų inicijuota nacionalinė verslo solidarumo deklaracija, kurios pagrindinis punktas – skatinti lietuviškų prekių pirkimą. Iniciatyvai pritaria ir valdžios atstovai – ministras pirmininkas Andrius Kubilius sveikino šias idėjas ir teigė, kad jei verslo solidarumo deklaracijos iniciatoriai steigs organizacinį komitetą, valdžios atstovai jame dalyvautų. „Arba mes vis kartu randame sprendimus, arba susiduriame su labai sudėtingomis, rimtomis problemomis“, - kalbėjo premjeras.
Nacionalinę verslo solidarumo deklaraciją numatoma pasirašyti verslo forume kovo 19 dieną.
ES tokia idėjų nepaliko
Lietuviškų prekių problema buvo ne kartą eskaluojama tiek verslo, tiek valdžios atstovų. Ypač didelę ir sunkiai įveikiamą konkurenciją sudaro iš kaimyninės Lenkijos atvežtos prekės – šioms „varžyboms“ sutramdyti, kalbant apie mėsos pardavimą turguose, buvo bandoma įvesti kasos aparatus (šios idėjos atsisakyta), ir nuspręsta, kad nuo kovo mėnesio visai atvežtai mėsai ir jos produktams registruoti bus naudojami specialūs žurnalai. Juose taip pat turėtų būti nurodyta prekių kilmė ir tai įrodantys dokumentai.
Atrodytų, nacionalinė verslo deklaracija turėtų svariai prisidėti prie lietuviškų prekių „pergalės“. Tiesa, ši iniciatyva galėtų prieštarauti Europos Sąjungos normoms, mat pagal jas negalima skatinti vienos šalies prekių vartojimo, nes taip būtų diskriminuojami kitų ES šalių gamintojai. Su tuo nesutinka programos „Rinkis prekę lietuvišką“ pirmtakės Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas: „Europos Sąjungos teisės aktai neleidžia valstybėms to daryti, bet privačios iniciatyvos nedraudžia. Konfederacija yra privatus asmuo. Jeigu valstybė tam skirs lėšų – ji galėtų susilaukti sankcijų, tuo tarpu privačios iniciatyvos ES šiuo atveju nėra reglamentuojamos“.
„Mes visada palaikėme idėją, kad pirmiausia butų vartojamas lietuviškas produktas, kuris išsaugotų darbo vietas, tai atsispindėtų ir einamosios sąskaitos deficito mažėjime ir t.t.“, - pridūrė LPK atstovas.
Kurią prekę renkiesi? Lietuvišką ar lenkišką?
lenS.Besagirskas, paklaustas, kokiomis priemonėmis galėtų būti skatinamas lietuviškų prekių vartojimas, teigė, kad svarbiausias dalykas yra vartotojų sąmoningumas, kurį idėjų iniciatoriai turėtų paskatinti: „Mes savo ruožtu paskelbsime reklamą per žiniasklaidą. Dabar kaip tik rengiamas labai didelis projektas.“
Pašnekovas priminė pernai metų rugpjūčio įvykius – Rusijos ir Gruzijos karinį konfliktą, kuomet, išreikšdami solidarumą, lietuviai rinkosi pastarojoje šalyje pagamintas prekes: „Tuo metu sklandė atvira idėja, kad reikia remti Gruziją, ir gruziniško vyno ir mineralinio vandens pardavimai pakilo net šešis kartus. Taigi manau, kad žmonės yra pakankamai sąmoningi, reikia juos tik truputėlį paskatinti ir jie tikrai rinksis lietuvišką prekę.“
LPK atstovas priminė prieš kelias savaites vykusią Kaziuko mugę: „Žmonės ėjo, pirko lietuviškus maisto produktus ir tuo džiaugėsi: jie ir sveikesni, ir pigesni, – Alfa.lt sakė S.Besagirskas, - manau, kad pirmiausia reikia žmonėms priminti, kad jie yra lietuviai, gyvena Lietuvoje, tad reikia remti savo kaimyno, draugo pagamintus produktus, o ne lenko, latvio ar vokiečio produkciją.“
Nieko nedaro tik latviai
S.Besagirsko teigimu dauguma kitų ES šalių aktyviai užsiima protekcionizmo politika:
„Kitos šalys irgi taip pat elgiasi, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija labai atvirai tai deklaruoja. Neseniai darėme tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad tik latviai nieko matomo nedaro – kitos Europos Sąjungos šalys skatina savo prekių pardavimą, kai kur net šalių vadovai atvirai pareiškė, kad reikia elgtis taip ir taip“, - tikino LPK atstovas.
Pasak jo, į šią iniciatyvą jau įsitraukė nemažai Lietuvos įmonių. Joms tai galėtų būti patrauklu, nes vis daugiau žmonių prekyvietėse ieško būtent lietuviškų prekių.
Viena iš didesnių įmonių, įsitraukusi į projektą – bendrovė „Maxima LT“, kuri skatinti savo prekybos centrų lankytojus pirkti lietuviškus gaminius pradėjo vasarį.
„Pastebime, kad iniciatyva skatinti rinktis lietuvišką prekę duoda rezultatų – lankytojai lietuviškas prekes geriau atpažįsta, o lietuviškų gaminių pardavimas nuosekliai auga. Lietuvišką prekę pirkėjai noriai renkasi, nes pasitiki jos kokybe – ji jau atrasta, išbandyta ir pripažinta daugumos Lietuvos pirkėjų. Be to, nemažai lietuviškų produktų įtraukiame į akcijas, specialius pasiūlymus“, – sako Saulius Jonaitis, „Maxima LT“ rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius.
Pasak bendrovės informacijos, lietuviškų prekių pardavimas „Maxima“ prekybos tinkle šiuo metu sudaro apie 60 proc. visos prekių apyvartos.
Tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ pernai lapkritį atlikto Lietuvos vartotojų nuomonės tyrimo „Lietuvos anatomija“ duomenimis, 8 iš 10 Lietuvos gyventojų mielai rinktųsi lietuviškas prekes, net jei jos ir kainuotų brangiau. Pirmenybę lietuviškai prekei teikia vidutines (400-800 Lt) ir aukštesnes (801-1500 Lt) pajamas vienam šeimos nariui gaunantys Lietuvos gyventojai – atitinkamai 29 proc. ir 30 procentų. Taip pat entuziastingai lietuviškus produktus renkasi didmiesčių (28 proc.) ir kaimo (26 proc.) gyventojai.
Rašyti komentarą