Gintaras Varnas: norėčiau, kad „Silva rerum“ virstu filmu

Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum"
Kristina Sabaliauskaitė "Silva Rerum"
© Alfa.lt

Knygos, kurios pavadinimas lotyniškas, pristatymą pradėjo vyrų vokalinio ansamblio „Quorum Ensemble“ lotyniškos barokinės dainos. Tikriausiai nesunku atspėti, kuri visai neseniai išleista knyga pavadinta lotynišku vardu: tai Londone gyvenančios žurnalistės Kristinos Sabaliauskaitės knyga „Silva rerum“.

Pirmasis moters istorinis romanas, atrodo, bus nusisekęs. Jis jau pretenduoja tapti praėjusių metų kūrybiškiausia knyga, o prieš savaitę buvo paskelbta, kad K. Sabaliauskaitė pelnė pirmąją vardinę rašytojos Jurgos Ivanauskaitės premiją.

„Čia susiduriame su atveju, kada rimtas akademinis žmogus imasi rašyti romaną aiškiai parodydamas, kad mokslo koridorius ne visus kambarius pasiekia“, – pabrėžė istorijas Egidijus Aleksandravičius.

„Mūsų istorikai gali labai įdomiai kalbėti, patys yra labai ryškios asmenybės, o ne vienas istoriją studijuojantis žmogus šią specialybę pasirinko todėl, kad girdėjo, kaip kalba tikras istorikas. Bet istorijos rašymas Lietuvoje nesugeba išsivaduoti iš akademinio rėmo“, – tvirtino teologijos ir humanitarinių mokslų daktarė Irena Vaišvilaitė. Anot jos, istorikai ne nemoka, o bijo rašyti romanus. „Jie priversti rašyti nepaskaitomus dalykus. Kaip istorikai jie dar nėra laisvi“, – tvirtino moteris.

„Iš pradžių aš bijojau rašyti romaną, bet tai tikrai nėra taip baisu, kaip atrodo“, – atviravo „Silva rerum“ autorė.

reklama

„Esu šio romano fanas – pirmą kartą jį perskaičiau per porą naktų, o vėliau vis grįždavau prie atskirų epizodų“, – prisipažino režisierius Gintaras Varnas. – Gaila, kad Lietuvoje nėra kino industrijos – siūlyčiau, kad būtų padarytas filmas ir mielai jį pasižiūrėčiau.“

Baroko epochą Vilniuje pristatantis romanas „Silva rerum“ režisieriui tapo atradimų knyga. „Visada labai norėjau pamatyti baroko epochos Vilnių ir aš jį pažinau. Galiu mesti ir akmenuką į lietuvių literatūros daržą, nes „Silva rerum“ pirmasis romanas, kurio pagrindinis personažas – „neteisingos“ orientacijos, kitaip sakant, gėjus“, – knygos paslaptimis dalinosi G. Varnas, labai laukiantis istorinio romano tęsinio.