Specialistai: maišto geną turime (127)

Protestai tarsi potvynis užliejo Lietuvą. Sostinės, uostamiesčio ir Kauno gyventojai jau išėjo į gatves, manoma, kad tai – ne pabaiga. Specialistai nevieningi, vieni sako, kad jau susiformavo kritinė žmonių masė, pasiryžusi išreikšti savo nepasitenkinimą, kiti tikina, kad Lietuvoje vykstančių protestų net negalima lyginti su prancūziškais ar skandinaviškais maištais. Tiesa, specialistai neabejoja, kad santūrių lietuvių mitą jau prasklaidėme, emocijas reikšti išmokome.

Sociologė, sociologinių tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė sakė, kad į protestus žmonės eina todėl, kad ekonominė ir kartu psichologinė visuomenės padėtis sparčiai blogėja. „Dabar visuomenės nuotaikų vertinimai – patys blogiausi per visus 18 nepriklausomybės metų“, – sakė sociologė. Anot jos, ankstesni įsitikinimai, kad lietuviai ramūs ir kantrūs, nebūtinai yra teisingi.

„Susidarė kritinė valdžios sprendimais nepatenkintų žmonių masė“, – aiškino sociologė. Ji teigė, kad iki šiol didžioji dalis visuomenės nepalaikė aršių protestų, riaušių idėjos, bet dabar ateina jaunesnė, agresyvesnė karta, kuriai toks protesto būdas – priimtinas.

„Kol kas nevirstame prancūzais, bet niekuo neatsiliekame nuo estų, latvių ar bulgarų, kurie moka aršiai protestuoti“, – sakė R. Ališauskienė. Anot jos, lietuviai visada turėjo maišto geną, tik galbūt pastaruoju metu buvo manoma, kad jie – itin ramūs. „Ir mes keldavome maištus, sukilimus, todėl esame tokie, kaip ir kiti“, – tikino sociologė.

Į riaušes reikia žiūrėti atsargiai

Politologė Ainė Ramonaitė sakė, kad protestai ir mitingai nebūtinai rodo, jog šalyje bunda pilietinė visuomenė. „Jei pažiūrėtume, kiek žmonių dalyvavo mitinguose ir vėliau riaušėse, matytume, kad tai – nieko ypatingo. Beje, ir sociologiniai tyrimai nerodo jokių didesnių žmonių mąstymo, pilietiškumo suvokimo pokyčių“, – tikino politologė.

Anot jos, Lietuvoje yra buvę ir didesnių mitingų: Sąjūdžio laikotarpiu, ekonominės krizės 1999-aisiais metu. „Tokie palyginti nedideli mitingai tik parodo, kad mūsų profsąjungos neturi jokios jėgos. O su prancūzų ar skandinavų profsąjungomis bei jų organizuojamais mitingais, streikais nėra ko ir lygintis“, – svarstė A. Ramonaitė.

Į riaušes, pasak politologės, reikia žiūrėti atsargiai. Esą tai nebūtinai pilietinės visuomenės suaktyvėjimas – riaušes gali paskatinti ir kiti veiksniai ar politinės jėgos. „Tiesa, šis laikas labai nerimastingas. Vadovaujantis revoliucijos teorijomis galima sakyti, kad po didelio ekonominio pakilimo įvyksta staigus, netikėtas smukimas, kuris sukelia neramumų. Taigi protestų buvo galima tikėtis. Tačiau jie Lietuvoje buvo dar palyginti taikūs“, – sakė A. Ramonaitė.

Tiesa, ji pripažino, kad visuomenės nepasitenkinimas jau ima reikštis ir nebūtinai gražiomis formomis.Vis dėlto svarbu, kad žmonės išmoktų reikšti savo nuomonę, burtis ir mitinguoti.

Mūsų negausūs mitingai rodo, kad dar neišmokome šių pamokų. Ji prasitarė nemananti, kad žmonės staiga išeis į gatves, nes lietuvių mentalitetas nuo protestuoti mėgstančių tautų gerokai skiriasi, gebėjimas burtis – irgi.

„Riaušių kyla dėl politinių žaidimų. Kažkas jas skatina ir kursto, nes, matyt, nori pakeisti politinę situaciją šalyje. Jei kas nors ką nors nori pakeisti, dabar tam susiklosčiusi palankiausia situacija, nes ramūs lietuviai jau išjudinti“, – sakė politologė.

Ji patikino, kad būtent dabar keičiasi požiūris į mitingus ir protestus, kuriamos naujos protesto tradicijos. „Iki šiol būdavo tik „dainuojantys“ mitingai, ir tai kėlė gerus jausmus, prisiminimus apie Sąjūdį, bet riaušės prie Seimo keičia šį supratimą“, – aiškino politologė.

„Daugelis tų, kurie išties neturtingai gyvena, negali sau leisti protestuoti, nes turi dirbti. Paprastai tokie žmonės gyvena kaime ir neturi laiko maištui“, – sakė A. Ramonaitė. Protestai nurims tada, kai ši tema nebebus eskaluojama visuomenėje, kitaip maištų dar gali kilti. Tikroji krizė juk dar tik ateina.

Emocijų banga ir ekonomikos štilis

Psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas įsitikinęs, kad svarbiausia dabar vykstančių protestų priežastis – emocijos. Neigiamų emocijų kamuojama visuomenė ryžtasi išeiti į gatves.

„Tai, kad žmonės ryžosi protestuoti, rodo, kad jie bijo, pyksta, jaučiasi nesaugūs, puola į paniką. O valdžia nesugeba paaiškinti, kodėl priima vienokius ar kitokius sprendimus. Stinga elementarios informacijos“, – sakė psichoterapeutas ir patikino, kad būtent nežinia ir baimė sukelia maištingas nuotaikas visuomenėje.

Pasak jo, nepasitenkinimas ir protestai baigsis tada, kai visuomenė valdžią ir vyriausybę pradės vertinti kaip partnerius, o ne kaip priešus. „Reikia keisti žmonių savimonę, bet tuo niekas rimtai neužsiima“, – sakė G. Chomentauskas.

Ekonomistė Jekaterina Rojaka tvirtino, kad protestai ir riaušės daro dvejopą poveikį šalies ekonominiam gyvenimui. „Protestuojantys žmonės nedirba, todėl ekonomika nuo to kenčia. Kol rengiamas protestas arba mėginama po jo atsigauti – irgi viskas stovi. Jei po riaušių būtų mėginama pakeisti valdžią, šie posūkiai ir nestabilumai dar labiau pakenktų ekonomikai“, – sakė ekonomistė. Vis dėlto, jei po protesto užsimezga dialogas, nuo to ekonomika tik laimi.

VAIZDO ir FOTO reportažai iš Sausio 16 dieną vykusių riaušių prie Seimo