Trečiadienį veiklos dešimtmetį švenčianti Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) skelbia, kad nuo savo veiklos pradžios Lietuvos ir užsienio atlikėjams bei fonogramų gamintojams išmokėjo daugiau nei 9 mln. litų.
„Oficiali mūsų asociacijos veiklos pradžia 1999 m. žymi naują etapą Lietuvos atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių gynimo ir pripažinimo srityje. Iki tol šalyje nebuvo institucijos, kuri būtų orientuota į atlikėjų teises. Džiaugiamės, kad per dešimties metų veiklą pavyko pasiekti vieną iš pagrindinių mūsų tikslų – šiandien šalies atlikėjai turi ne tik teisę į honorarą už įrašų pardavimą ar koncertinę veiklą, bet ir gauna atlygį už jų muzikos įrašų naudojimą viešose vietose“, – sako Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) direktorė Liudmila Balcevič.
Anot L. Balcevič, pastaraisiais metais pastebėta tendencija, kad tiek visuomenės, tiek muziką naudojančių verslininkų supratimas bei sąmoningumas, kodėl reikia mokėti atlikėjams, nuolat auga ir jie patys vis dažniau kreipiasi į AGATA. „Nors atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams tarifai per dešimt metų nekito, atlyginimo surinkimas kiekvienais metais vis didėja. 2007 m. iš muzikos naudotojų – televizijos, radijo stočių, interneto radijo bei muziką naudojančių verslininkų jau buvo surinkta daugiau negu 4 mln. litų atlikėjams ir fonogramų gamintojams“, – teigia L. Balcevič.
Kiekvienais metais AGATA skelbia metų grojamiausius atlikėjus ir fonogramų gamintojus. Apibendrinus rezultatus, dažniausiai per AGATA gyvavimo laikotarpį skambėjo Andriaus Mamontovo, grupių „Delfinai“ ir SEL kūriniai, o populiariausiais skambėjusių išleistų dainų fonogramų gamintojais tapo „Bombos įrašai“ ir „Naujoji melodija“.
Rašyti komentarą