Ekonomikos sunkmetį išgyvenanti Latvija Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir ES paprašė 5 milijardų eurų paramos. Kaimynai skaičiuoja, kad tiek pinigų užtektų išlipti iš finansinės duobės.
„Swedbanko“ analitikas Tomas Andrejauskas sakė, kad Lietuvai kol kas ankstoka belstis į TVF duris ir tikrai nežinia, kiek pinigų reikėtų prašyti.
„Gal ir negražu taip sakyti, bet mums kur kas geriau nei latviams. Jie iki ausų įklimpę į skolas, papildomomis paskolomis jie, matyt, nori refinansuoti senas skolas, kurios veržia kaklą“, – sakė T. Andrejauskas. Mūsų skola trečdaliu mažesnė nei latvių, matyt, ir skolintis turėtume mažiau.
„Kol kas mums skolintis nereikia, bet po kelių mėnesių galbūt reikės, tačiau nebūtinai dėl to kreiptis į TVF. Galima skolintis iš ES ar kitų valstybių, pinigų yra, tik skolinimosi sąlygos nemalonios“, – sakė ekonomikos analitikas. Anot jo, latviai skolinasi, nes neturi kitos išeities.
„Jie suskaičiavo biudžetą ir prašo paskolos, kad galėtų apmokėti kitas paskolas ir kažkiek pasidėti į rezervą. Mūsiškiai atsargiai daro dar neprašydami paskolos, pirma reikia subalansuoti biudžetą, pažiūrėti, kaip jis surenkamas, o tada dairytis paskolos, jei tai neišvengiama“, – vardijo T. Andrejauskas. Jis patikino, kad kalbos apie latvių lato ir lietuvių lito galimas devalvacijas – niekinės.
„Nemanau, kad latviai ketina devalvuoti savo valiutą, nes tai būtų labai destruktyvus žingsnis. Taip kalba užsienio bankų analitikai ir užsienio kompanijos, bet jie nežino regiono specifikos, paviršutinai apžvelgia mūsų padėtį ir skleidžia gandus“, – sakė ekonomistas, patikinęs, kad jis nepasitiki užsienio ekspertų išvadomis.
„Būsimos vyriausybės atstovai jau kalbėjo su latviais, klausinėjo, svarstė, ką šie mano apie devalvaciją. Kaimynų valiutos nuvertėjimas mums skaudžiai atsilieptų, žmonės sureaguotų itin jautriai, skubėtų keistis pinigus“, – prognozavo ekonomistas. Anot jo, Baltijos šalys supranta, kad išties yra glaudžiai susijusios, todėl niekas nenori krėsti jokių šunybių.
SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda sakė, kad, jei pasiryžtume skolintis, reikėtų imti tiek, kad užtektų savo ekonomikos subalansavimui.
„Mūsų biudžeto skylės beveik tokios pat kaip latvių, o rezervo beveik neturime. Imti reikėtų tiek, koks biudžeto deficitas, tiesa, kitų metų deficito dar nežinome“, – sakė finansų analitikas. Jis patikino, kad pirma reikia mėginti išsikapanoti patiems, TVF – paskutinė instancija.
„Kreipimasis į TVF traktuojamas kaip valstybės silpnumo ženklas. Žinoma, teoriškai reikėtų pasiruošti kreiptis į TVF, pradėti kalbėtis“, – sakė G. Nausėda. Visgi jis pripažino, kad mūsų padėtis geresnė nei kaimynų latvių, bent kol kas.
Latviai prisipažino, kad jau suskaičiavo, kur išleis 5 milijardus skolintų eurų.
„Trys milijardai eurų bus skirti ekonomikai paremti, o apie du milijardai būtų nukreipti lopyti biudžeto skyles ir tiesioginėms vyriausybės išlaidoms“, – interviu naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Latvijos finansų ministras Atis Šlakteris.
Jis pripažino, kad vyriausybė privalo mažinti išlaidas, nes kito biudžeto deficitas perkops 10 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.
Latvijos ir Estijos ekonomikos perėjo į recesiją. Latvija apskaičiavo, kad jos BVP kitais metais smuks 5 proc., Estijos – 3,5 proc., Lietuvos BVP vis dar auga, bet kitais metais 1,5 proc. smuks.
Rašyti komentarą