Bankams sugiežtinus skolinimą vis daugiau žmonių renkasi brangesnius greituosius kreditus. Šiais metais bendrovės jų išduoda du kartus daugiau nei pernai. Tuo tarpu skolų išieškotojai teigia, kad vis daugiau asmenų paėmusių greituosius kreditus jų negražina. Kelis šimtus ar net tūkstančius litų siekiantys vadinamieji momentiniai ir greitieji kreditai internetu ar mobiliuoju telefonu šiemet dar labiau išpopuliarėjo. Jų privalumas tas, kad gauti juos galima penkiolika minučių.
Greitųjų kreditų bendrovės direktorius Viktoras Milkevičius teigia, kad „šiemet kreditų buvo suteikta du kartaus daugiau nei pernai“. Pasak jo, tai siejama su augančia greitųjų kreditų rinka ir didėjančiais vartotojų poreikiais pristabdžius bankų finansavimą.
Augant paklausai, greituosius kreditus teikiančios bendrovės teigia, kad dėl aštrėjančios konkurencijos pinigus skolinančios vis pigiau. Pavyzdžiui metų pradžioje savaitei pasiskolinęs šimtą litų, gražinti turėjai jau šimtą keturiolika, dabar – šimtą devynis. Visgi imant greitąjį kreditą ilgesniam laikui – pusmečiui ar metams – pabrangimas žymiai didesnis – palūkanos gali siekti nuo dvidešimt iki 40 procentų.
Greituosius vartojimo kreditus teikia ir bankai, jų palūkanos siekia penkiolika-septyniolika procentų. Vis dėlto, jų populiarumas mažėja.
„Greitųjų vartojimo kreditų mažiau išduodama turbūt gyventojai susirūpinę savo ateitimi ir padėtimi ir jie atsargiau vertina savo situaciją, – teigė banko atstovas Ričardas Butkus.
Daugėjant greitųjų kreditų vartotojų daugėja ir neišgalinčių jų grąžinti. Nuo metų pradžios tokių padaugėjo penkiais procentais, tačiau ateityje, anot skolų išieškotojų, problemos aštrės.
Laura Jablonskienė, skolų išieškojimo bendrovės atstovė taip pat buvo nusiteikusi pesimistiškai. Jos teigimu „problema yra, bet ji padidės dar ateityje“. Jos teigimu greitieji kreditai daugeliui bus išeitis susidūrus su padidėjusiomis šildymo ar komunalinių paslaugų kainomis.
Greituosius kreditus teikiančių bendrovių, išskyrus bankų, veikla nėra reguliuojama.
Rašyti komentarą