„Neužmirškite: valgote ne tam, kad gyventumėte, o gyvenate tam, kad valgytumėte!“ – šitaip savo gyvenimo filosofiją dėsto Jamie Oliveris. Žinomas garsenybių virėjas, TV žvaigždė, filantropas ir knygų autorius draugų yra vadinamas „nuogojo šefo“ pravarde. Paklausite: „O kodėl nuogo?“ O todėl, kad apnuogina vieną iš didžiausių mūsų ydų – skaniai pavalgyti.
Sunku juo nesižavėti. Pašėlęs, patrakęs ir laužantis visus stereotipus. Gurmanas, mėgstantis tarškėti ne tik indais, bet ir liežuviu. Iš išorės gal net nelabai simpatiškas – kai kas sako, kad primena smagią beždžionėlę, – tačiau pelnantis absoliučiai visas simpatijas. Nuo 1998-ųjų TV ekranus užkariavęs Jamie Oliveris parodė, kad galima pamilti net savo pilvą. Žinoma, jei į jį dedi tik skanų ir šviežią maistą.
Jamie Oliver „Laimingos virtuvės dienoraštis“, „Alma Littera“, 2008.
J. Oliveris gimė Esekso grafystėje, Anglijoje, 1975-aisiais. Sulaukęs savo trisdešimtmečio jau buvo garsiausias Jungtinės Karalystės virėjas, kurio vedami šou sutraukė milijonus žiūrovų ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Australijoje bei Naujoje Zelandijoje. Pirmaisiais metais jo šou taip ir vadinosi „Nuogasis virėjas“, tačiau įdomiausia tai, kad jokio nuogumo šiame šou taip ir nebuvo parodyta. Tik Jamie ir jo gaminami patiekalai.
Skaitant „Laimingos virtuvės dienoraštį“, seilė nutysta iš karto ir iš reikalo. „Į karštą nesvylančią keptuvę sudėkite lašišų filė odelėmis į apačią. Lengvai spustelkite jas mentele, kad neužsiriestų. Po minutės jos turėtų būti rusvos. Apverskite, pabarstykite druska ir 10 – 15 minučių įkiškite į orkaitę įjungę stipriausią karštį“ (p. 60, Lašiša su krienais ir burokėliais). Viskas taip paprasta, kad net pavydu! Pasirodo, kol lašiša keps, tereikia pamarinuoti burokėlius su mairūnais, šlakeliu tyriausio alyvuogių aliejaus, balzamo actu ir prieskoniais. Belieka sumaišyti grietinę su krienais, atsargiai paskaninti druska, pipirais ir citrinų sultimis, gražiai paserviruoti ir bematant sušveisti.
„Laimingos virtuvės dienoraštis“ – tai knyga, pagardinta teigiama energija, optimizmu, gyvenimo džiaugsmu, nerūpestingumu ir nesibaigiančiais gastronominiais žaidimais. Čia jūs rasite viską, ko tik geidžia širdis: gerų patarimų, kaip greitai ir gardžiai paruošti gerą viščiuką, jautienos kepsnį, menkę ar jūros velnią; kaip naudoti įvairias salotų rūšis, kepti šparagus, ruošti špinatus su alyvuogėmis ir pomidorais, kaip kepti cukinijų duoną, gaminti šokoladinį Kembridžo kremą ar net sezamo paplotėlius... Svarbiausia, kad J. Oliveris viską pateikia su papildoma intencija, kaip sutaupyti laiko ir kuo mažiau plauti indų. Anot jo, maisto gamyba nėra sudėtinga – tiesiog reikia tam nusiteikti.
Kai kurie virtuvės kritikai teigia, kad J. Oliverį reikėtų apdovanoti aukščiausiu apdovanojimu – karalienės Viktorijos kryžiumi. Jo nuopelnai maisto kultūrai, ko gero, sunkiai ir suskaičiuojami: be to, kad visus mus moko, kaip valgyti gardžius patiekalus, jis tuo pačiu metu kovoja prieš visuotinį nutukimą, yra įkūręs labdaros restoraną, kuriame dirba sunkiai auklėjami paaugliai, o taip pat stojo į kovą už sveiką mokinių maistą Jungtinėje Karalystėje. Dideli užmojai, tačiau tikriausiai ir nenustebsime, jei jam tai pavyks.
O leidykla „Alma littera“ tikrai neprašovė pro šalį – pirmoji lietuviškai išleista J. Oliverio knyga „Gaminame su Oliveriu“ tapo nacionaliniu bestseleriu, daugybę savaičių puikavosi pirmosiose populiariausių knygų dešimtuko vietose. Be abejonės, „Laimingos virtuvės dienoraštį“ turėtų ištikti toks pat likimas. Kadangi mes, lietuviai, išaugę ant baltosios mišrainės, silkės „pataluose“ ir cepelinų su spirgais, turime puikią galimybę išmokti vertinti tai, ko anksčiau nevertinome.
Tie, kurie domisi J. Oliveriu, turėtų žinoti, kad angliškas knygos pavadinimas yra „Happy Days with the Naked Chief“, todėl neturėtų apsirikti, jei jau turi šį leidinį, išleistą originalo kalba. Leidėjai ir vėl šiek tiek pagudravo, „Nuogojo šefo“ etiketė nuo žaviojo virėjo yra nuimta skubotai, šioje vietoje nelabai ir svarbu, kad Lietuvoje šia pravarde J. Oliveris vadinamas, deja, nedažnai. O vertėtų, nes taip iki nuogumo aistringai ir uždegančiai kalbėti apie maistą tesugeba tik jis vienas.
Rašyti komentarą