Technologijos > Mokslas

Mokslininkai teigia, kad automobilių vairuotojai gali šio bei to išmokti iš paprasčiausios skruzdėlės: šie vabzdžiai geriau susidoroja su spūstimis ir padeda vienas kitam gerokai efektyviau judėti kolonijos viduje.

Dėl šios priežasties mes nematome skruzdėlių išsirikiavusių ir laukiančių eilėje.

Skruzdėlės – didžiausią populiaciją žemėje turinti rūšis, kuri turi didžiausias tarp vabzdžių – 250 tūkstančių ląstelių – smegenis.

Kolektyvinio proto ekspertas daktaras Dirkas Helbingas teigia, kad skruzdžių supratimas padės mums išspręsti vieną didžiausių šiuolaikinio gyvenimo problemų – spūstis.

Jo komanda paruošė „skruzdžių greitkelį“ su dviem skirtingo platumo keliais iš skruzdėlyno į cukraus sirupo indelį. Siauresnis kelias greitai užsikimšo.

Užkimštuoju keliu grįžtanti skruzdė, susidūrusi su kątik iš skruzdėlyno išėjusia, ją nustumia link kito kelio.

Toks elgesys neleidžia susidaryti spūstims: prieš pat užsikemšant trumpiausiam keliui, skruzdės nukreipiamos kitu keliu.

Mokslininkai taip pat sukūrė kompiuterinį modelį su sudėtingesniais skruzdžių „keliais“ ir išsiaiškino, kad, nors kartais skruzdėms ir tenka keliauti ilgesniu keliu, jos vistiek pasiekia maistą efektyviai ir greitai.

Daktaras Helbingas iš Dresdeno universiteto teigia, kad efektyvus ribotų resursų paskirstymas decentralizuotais individualiais sprendimais – vis dar neišspręsta tinklinių sistemų problema. „Tai – viena iš sudėtingiausių užduočių valdant eismą bei duomenų srautus internete“ – teigia jis.

Anot mokslininko, negalima leisti automobiliams susidurti, tad, ko gero, geriausia leisti jiems komunikuoti – ir priversti priešpriešine juosta važiuojančius automobilius pranešti apie priekyje esančias eismo sąlygas, kurios esant reikalui leistų vairuotojui pakeisti savo maršrutą.