Mokesčių rojai ir kova su jais
Pernai Lietuvoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“ profesorius Friedrichas Schneideris atskleidė, kad šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m. sumažėjo iki 21,5 proc., o 2023 m. siekusi 23,1 proc. buvo didesnė nei Latvijoje (19,2 proc.), tačiau mažesnė nei Estijoje (22,3 proc.).
Kaip keičiasi lūkesčiai dėl trumpalaikių ir ilgalaikių palūkanų normų?
Europos centrinis bankas (ECB) pradėjo mažinti bazines palūkanų normas 2024 m. pabaigoje ir stabtelėjo šių metų viduryje, kai pasiekė 2 proc. ribą. Pavasarį vyravo prognozės, kad palūkanos bus mažinamos iki 1,5–1,75 proc. lygio, tačiau artėjant metų pabaigai, lūkesčiai keitėsi. Šiuo metu dauguma pritaria, kad 2 proc. yra tas lygis, kuris greičiausiai išsilaikys nepakitęs per visus 2026 metus. Tiesa, kitokią situaciją stebime ilgesnio termino valstybių obligacijose – čia investuotojai prašo vis didesnės rizikos premijos.