Aksesuarų dizainerė Podkopajeva: aš nepasiduodu. Tai yra faktas

Jelena Podkopajeva (© Dmitrijus Radlinskas | Alfa.lt)

„Su šeima sugalvojome apie 70 pavadinimų, o šis yra sūnaus draugo Nikitos mintis, – nuosavo prekės ženklo „Ósé“ kūrimo istoriją pasakoja Jelena Podkopajeva. – Supratau, kad tai apie mane. Prancūzų kalba šis pavadinimas reiškia „aš išdrįsau“. Neturėjau pasirinkimo, turėjau jį atitikti. Žengti toliau, siekti daugiau.“

Paskutinę naktį prieš egzaminą – siuvimo terapija

Jau spėjote apmąstyti pirmoje taikomojo meno mugėje „Craft Vilnius“ pristatytus sumanymus. Minėjote, daug jų dėl laiko stokos neįgyvendinote. O kada apskritai prasidėjo Jūsų kūrybiniai ieškojimai, susiję su siuvimu? – teiraujuosi savamokslės dizainerės, kuri per minėtą mugę gruodžio pradžioje su tekstilininke Egle Ganda Bogdaniene pristatė kolekciją „Sudie, litai“, taip išlydėdamos nacionalinę valiutą ir pasitikdamos eurą. Jelena spėjo darbuotis ir prie šalimais esančio savo prekės ženklo „Ósé“ stendo.

Kai buvau penkerių. O rimtai kalbant, prieš beveik šešerius metus, kai atsirado norinčių įsigyti mano darbo rankinių. Iki tol siūdavau sau, mamai, vyrui, vaikams. Visą laiką kurdavau dovanas iš tekstilės, – kalba Rusijoje gimusi, Vokietijoje augusi J. Podkopajeva. Vėliau jos tėvai persikėlė gyventi į Vilnių. –

Man pasisekė, vidurinėje mokykloje darbų mokytoja išdėstė modeliavimo pagrindus. Kai atradau, kaip iš pagrindinės iškarpos kuriami modeliai, užsimaniau tapti modeliuotoja. Man taip patiko, kad pradėjau sau viską siūti jau mokykloje. Būdama studentė, prieš egzaminą užuot mokiusis, naktį sau naują sijoną siūdavau.

Ką studijavote, kad galėjote sau leisti tuo užsiimti?

Mokiausi rimtai – ekonominę informaciją dabartiniame Vilniaus universitete Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete. Ten stojau, nes labai gerai mokėjau matematiką, tai buvo mano mylimiausias dalykas. Svajojau stoti į tuometį Leningrado lengvosios pramonės institutą ir studijuoti konstravimą ir modeliavimą.

Kodėl išsižadėjote svajonės? Kas nulėmė tokį pasirinkimą?

Tėvai. Buvau paklusnus, geras vaikas.

Kas iš tų paklusnių vaikų, jeigu jie užaugę būna nelaimingi!

Nebuvo nė minties kaltinti tėvų, bet vaikai pastebėjo, kad galiu siūti bet kur. Iš tiesų visur su savimi imu portatyvinę siuvimo mašiną. Net važiuodama atostogauti. Vienąkart keliavome į Rusiją aplankyti vyro tėvų, kai kirtome Baltarusijos sieną, konfiskavo mano siuvimo mašiną „Jaguar“. Atseit „biznį“ su ja darysiu. Žinokite, verkiau, nes iš manęs atėmė geriausią draugę. Santykiai su siuvimu man yra kažkas ypatingo, – sakė J. Podkopajeva. Pabaigusi mokslus Vilniaus universitete, 1991 metais ji dirbo tekstilės fabrike „Vilija“. Laisvai vokiškai kalbanti moteris padėjo įmonei megzti verslo ryšius užsienyje. Kai buvo atleista, dvejus metus ieškojo darbo, o namuose nuolatos dūzgė siuvimo mašina.

Pamažu artėjote link to, kas Jums įdomu?

Taip, „Vilijoje“ jau paskanavau, koks yra tas mados pasaulio pyragas. Važiuodavau į Frankfurto tekstilės parodą. Supratau, kad mados verslas yra mano vandenys. Kurį laiką likusi be darbo, pasinėriau į naujo buto įrengimą, vaikai baiginėjo mokyklą, skyriau jiems daugiau dėmesio. Vėliau įsidarbinau Vilniaus suaugusiųjų mokymo centre, kur dėsčiau etiką ir buvau direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui, bet siūdavau visada.

Kartą vėlai vakare, prieš sausio pirmąją, virtuvėje siuvau draugei dovaną, puošnų telefono įdėklą iš kailio ir nėrinių, o šeima tuo metu žiūrėjo televizorių. Norėjau pasidžiaugti rezultatu, iškėliau ir parodžiau vyrui ir sūnums. „Mama, nesuprantu, kodėl to nepardavinėji?“ – nusistebėjo sūnus. Tada pirmąkart dingtelėjo mintis, kad galėčiau. Anksčiau galvodavau, juk esu savamokslė, be manęs pilna profesionalių siuvėjų!

Alfa.lt

Jelena Podkopajeva
Dizainerės darbai
Paroda "Craft Vilnius"
+7

Taip pat skaitykite: