Nuomonės

Kai per pirmą Seimo posėdį parodai papus, tai kas lieka dar ketveriems posėdžių metams? Televizijos naujienose A.Baukutės feministinis iššūkis patriarchalinei Lietuvos valdžiai konkuravo su B.Obamos pergale. Baukutė – feministė, kaip dešimtys jos kolegių Skandinavijos šalyse, žindanti kūdikį parlamente! Valio! Bus su kuo švęsti kovo 8–ąją.

Tačiau mieloji Asta viską sugadino. Ji ėmė dangstytis nuo fotokamerų ir dievažytis, kad daugiau to nebus. Rapolas gyvens namie. Taip buvo sunaikintas įvykio „tarptautinis kontekstas“. Kas ginčysis, jog maitinanti motina yra gražu? Žinoma, kad gražu. Tik tas grožis yra intymus, o viešas intymumo eksponavimas turi turėti labai stiprius argumentus. Pavyzdžiui, feministinius, – ginančius visuomenę, kurią nususina išskirtinai vyrų valdžia.

Deja, paklausta, kam naudosis jai rinkėjų suteikta valdžia, ponia Asta kalbėjo ypač nuviliančiai. Gal stengsis, kad moterys taptų moteriškesnės... Feminizmu net nekvepia. Tuomet gal tai buvo verslas? Nepriklausomybės aušroje Lietuvoje buvo išversta tokio suomio knygelė „Gražioji kiaulininkė“ apie šaunią praktikuojančią feministę ir verslininkę. Toji ponia A.Baukutės metodu užsidirbo pirmąjį milijoną. Jai girtų suomių verslininkų kompanija metė iššūkį: „Parodyt papus – duosiu milijoną“. Ji ir parodė. Jeigu už tai šitie kvailiai pasirengę sumokėti milijoną, tai šekit.

Tačiau Seimo nariai poniai Astai po 1000 Lt nesusimetė. Tuomet lieka vienintelis paaiškinimas – tai buvo nemokamas striptizas Seimo salėje. Moteris tiesiog nesugalvojo kitokio būdo atsidurti dėmesio centre jai nesuvokiamoje politinėje aplinkoje. O tai jau – apgailėtina, nefeministiška, todėl neturi perspektyvos.

Balsavimas už biudžeto sandaros įstatymą pastraipsniui gali parlamentarę pribaigti. Belieka tikėtis, kad tam balsavimui pagyvinti ji su vyru jau ruošia kažką panašaus į J.Lenono su žmona akcijos „Make love, no war“ ... Žinoma, būtų neblogai, jei pora iki tol ką nors išmoktų apie pacifizmą. Kad ir vėl nesusimautų, kaip su tuo feminizmu.

Panašaus nepasiruošimo misijai galima tikėtis ir iš kitų A.Valinsko damų. Ponios, tikriausiai, nesuvokia, kad Seime prie šoninių, o juolab prie centrinės tribūnos mikrofonų reikės kalbėti „gyvai“. Fonogramos (nei „minuso“, anei, juolab, įprastinio „pliuso“) nebus! Ir joks kompiuterinis genijus nepadarys jų mintims apie valstybę „tune up“ stebuklo. (Čia tokia kompiuterinė programa, kuri valinskiškų žvaigždžių nusidainavimus pritempia prie tono).

Viskas į eterį eis, kartojuosi, gyvai – kaip pas Siaurusevičių. Su visais nusidainavimais ir nusišnekėjimais. Tokias darbo sąlygas ekspromtu išgyvens gal tik Antanas, kuris ir iki šiol gyveno ne iš dainavimo, bet iš nusidainavimo. Na, dar iš nestandartinio gymio gražumo. Visiems kitiems ir kitoms reikia pradėti ruoštis. Skaityti ką nors paprasto apie politiką (elementoriaus gylio knygų būtų galima pasiskolinti iš R.Pakso), repetuoti. Kitaip teks pasielgti taip, kaip Daiva Tamošiūnaitė, kuri nuo savo pergalės rinkimuose pabėgo į Tailandą. Grįš, tikriausiai, ne į Seimą.

Be Antano, čia ir dabar, bent jau kurį laiką (kol balsų „pirkimo–pardavimo“ sandoriais neįsivarys savęs į kampą) bus tik pats A.Valinskas. Bendrai paėmus, jo buvimas Seime ir nebuvimas televizijose yra geriausia žinia ir vienam, ir kitoms.

Pasvarstykime be tragiškai užlaužtų rankų ir valstybininkiškos isterijos. Pragmatiškai. Seimo pirmininko postas, po to, kai jame pasėdėjo V.Muntianas, labiau sukompromituotas nebus. Be to, A.Valinskas lyginant su tuo Muntianu – profesorius. Jis netgi turi lyderiško veržlumo ir kietumo, kurį apsčiai demonstravo iš televizijos ekranų. Tiesa, tie, kurie jį į tą ekraną įdėjo, žino paslaptėlę. A.Valinskas yra kietas ne todėl, kad turi pažiūras ir principus. Tai – sceninis kietumas, „įvaizdis“ be didesnio turinio, kuris dažniausiai būdavo apmokėtas. Gėdingos laidos apie Leo LT atveju, apmokėtas privataus investuotojo.

Būtų tai dar pusė bėdos, jei ekrano dešiniajame kampe būtų buvusi raidelė „R“. Bet raidelės nebuvo. Nebus jos ir tada, kai valinskietės ir valinskiečiai unisonu balsuos „prieš“ ar „už“ tai, kas naudinga programos sponsoriams. Tačiau tai Seimas jau matė daugybę sykių. Lietuviško parlamentarizmo tradicija nebus pažeista.

Kas dėl televizijų laimės netekti A.Valinsko, tai čia, manyčiau, yra didysis šitų Seimo rinkimų laimėjimas. Niekas iki Valinsko tiek nenuskurdino muzikos televizijoje. Savo žvaigždžių fabrikais jis įrodė tai, ko politikoje nepavyko įrodyti net V.Uljanovui. A.Valinskas įrodė, kad kiekviena namų šeimininkė (nepykit, Inga), gali būti dainininkė, jei prie jos prijungsi fonogramą ir kompiuterinę programą su „tune up“ funkcija. Dar jis su kolegomis visiškai sunaikino originalią dainą ir užtvindė eterius „vogtomis“, prastai perdainuotomis melodijomis. Ant muzikinės televizijos scenos visus tuos metus buvo tik vienas tikras talentas – šoumenas A.Valinskas. Taigi, jo pasitraukimas, tikėkime, atvers televizijų duris tikrai talentingam jaunimui.

O jo buvimo Seime grėsmė, kaip jau minėjau – perdėta. „Žvaigždžių partijos“ kandidatai į ministrus, abiem atvejais, nebuvo netikėtumas. Kaip visuomet, A.Valinskas pasigraibė artimiausioje aplinkoje ir surado. R.Vilkaičio atveju, visai neblogai. Visų pirma, kandidatas į ministrus – patyręs teatralas, o tik po to „agurkichas“. Jis turėtų išmanyti kultūrinio gyvenimo išvirkščiąją pusę, todėl iš jo galima reikalauti permainų. J. Jučas tame poste buvo daug didesnis nesusipratimas.

Kiek blogiau su bičiuliu Burkšu. Čia jau A.Valinskas pademonstravo beveik baukutišką atvirumą. Kita vertus, šitas Neringos nelegalių statybininkų globėjas neturi tos politinės patirties, kurią turėjo A.Paulauskas ar turi A.Zuokas. Todėl jam nepavyks reikaliukus tvarkyti „neskaidriai“, t.y., tyliai ir gudriai. Ji bus šokiruojančiai atviras ir paprastas. Kaip B.Bradauskas Labanore ant klastojamų pamatų akmenėlio. A.Zuokas – aplinkos ministras būtų gerokai blogiau.

Iš viso to „žvaigždžių partijos“ debiuto galima padaryti vieną, gal kažkam ir netikėtą išvadą. A.Valinskas iš tiesų buvo teisus, kad su juo išgyventi krizę bus linksmiau. A. Kubilius visuomet (jei tik pakaks humoro jausmo ir nesuveiks Valinsko distancinis valdymas iš Laurų gatvės) turės po ranka kolegą, galintį nukreipti visuomenės dėmesį nuo rimtų, sudėtingų ir liūdnų dalykų į paprastus ir aiškius. Tokius, kaip A.Baukutės, atleiskite, papai. Tik, žinoma, derėtų veikti labiau apgalvotai, kad šou neatrodytų kaip klasikoje apdainuotas nesusipratimas. „Beždžionė ir akiniai“ – „Baukutė ir....“. Taigi, daugiau susikaupimo ir įdirbio, ponios ir ponai!